Egzotinėse šalyse įstrigę lietuviai veržiasi namo

Lietuviai, įstrigę Goa

Indijoje, Goa, pasilikę Lietuvos Respublikos piliečiai, situaciją egzotiškoje šalyje vertino pesimistiškai. Jų teigimu, kadangi Indijoje iki balandžio 15 d. paskelbtas karantinas ir įvesta komendanto valanda, parduotuvės dirba tik ryte, teoriškai iki 11:00, bet gali būti uždarytos ir anksčiau.

„Viešbučius uždarinėja vieną po kito, restoranai taip pat užsidarinėja. Mielai palauktumėme kol atnaujins skrydžius ir grįžtume patys, tačiau situacija labai neaiški. Paklausėme vietinių apie prekių pristatymą į namus, atsiuntė nuorodą į straipsnį apie tai, kad policija sumuša prekių išvežiotojus už komendanto valandos pažeidimą“, - rašė keliautojai.

Pasak jų, į Indiją jie išskrido kovo 7 d., tačiau Lietuvos URM rekomendavus grįžti, iškart įsigijo naujus bilietus, tačiau didžioji dalis skrydžių jau buvo atšaukta.

„Dabar vietiniai skrydžiai Indijoje nevyksta, žmonių judėjimas draudžiamas, valstijų sienos uždarytos. Vienintelis mums žinomas būdas grįžti į Lietuvą ne po dviejų mėnesių yra skrydis iš Goa į Vokietiją, numatytas 27 kovo. Bendraujame su LR ambasada Delyje. Žinome kad Vokietija vykdys repatriacinį skrydį iš Goa, prašėme ambasados pagalbos ar patarimų kaip į jį pakliūti. Atsakymas – „mes neturime informacijos“.

Jei kas nors turite ryšių LR URM, ambasadose, ar Vokietijos URM, dar kur nors, labai prašome bent jau suteikti informaciją apie galimybes pakliūti į tą skrydį. Ar kokį kitą skrydį iš Goa į Europą“, - prašė mūsų tėvynainiai.

URM – darome net tai, kas neįmanoma

Pasiteiravus apie susiklosčiusią situaciją Užsienio reikalų ministerijos, jos atstovė Rasa Jakilaitienė patikino, kad situacija žinoma ir užstrigusiems keliautojams informacijos teikiama tiek, kiek jos turima.

„Vakar (kovo 25 d.) išsiųstas paklausimas, ar jie sutiktų skristi lėktuvu, kuris skristų su lietuviais iš Filipinų ir specialiai nusileistų jų paimti“, - teigė pašnekovė.

Pasak jos, jeigu ES šalis siunčia lėktuvus parvežti savo piliečius ir lieka vietų, jas siūlo visoms ES šalių ambasadoms Indijoje, kur šiai dienai vis dar lieka tūkstančiai įstrigusių žmonių.

„Turbūt patys suprantate kokia yra konkurencija tarp norinčiųjų grįžti. Ambasada skrydžiui iš Delio Vokietijai nusiuntė 32 Lietuvos piliečių sąrašą. Iš jo į lėktuvą paėmė 1! Vakar su Ukrainos lėktuvu ambasadai pavyko išskraidinti 28 lietuvius. 9 žmonės į lėktuvą netilpo, tarp jų buvo 3 lietuviai, 2 estai ir 1 latvis“, - nematomą problemos pusę pateikė URM atstovė.

Ji priminė, kad ambasadoje dirba tik 3 diplomatai, tačiau nepaisant to, jiems jau pavyko į repatriacinius ir kitokius skrydžius sutalpinti daugiau negu 80 Lietuvos piliečių.

Taip pat ministerijos atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis atsakomybės tenka patiems keliautojams.

„Apgailestauju dėl tokioje situacijoje atsidūrusių piliečių. Bet dauguma jų į keliones leidosi kovo mėnesį jau matydami kas valandą pasaulyje blogėjančią situaciją. Šiuo metu ne ES šalyse yra per 1000 panašiomis aplinkybėmis įstrigusių Lietuvos piliečių ir atstovybės daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, tačiau patys keliautojai taip pat turi ieškoti išeičių iš padėties, kurioje dabar yra visas pasaulis“, - situaciją apibendrino R.Jakilaitienė.

O gal galima likti?

Kiek kitokį požiūrį į susidariusią situaciją laiške Australijos lietuviams pateikė Marijus Gudynas. Pasak jo, šiuo metu Australijoje yra apie 70 namo negalinčių grįžti mūsų tautiečių.

„Tikimės, kad atsiras būdas jiems išvykti ir didesnė dalis lietuvių galbūt išvyks ES šalims organizuojant bendrai koordinuojamus skrydžius. Jų vienas kitas jau atsiranda, nors vietų skaičius juose ribotas, o išvykti nori labai daug europiečių. Visgi gali būti tokių, kuriems išvykti niekaip nepavyks ir dalis jų ieškos pagalbos kaip tą laikotarpį toli nuo namu išgyventi. Ar galėtumėte pasitarti vietos bendruomenių, gal būtų galimybė kraštutiniu atveju padėti bent jau į didžiausią bėdą patekusiems žmonėms?“, - rašė M.Gudynas.

Jis teiravosi apie galimybę apgyvendinti likusius Australijoje bendruomenių namuose, stovyklose ar panašios, trumpalaikiam žmonių gyvenimui tinkamose, erdvėse.

„Nežinome Australijoje įstatymų, nei sveikatos, nei socialines sistemų, nei kitų dalykų, kurie gali būti svarbūs tokiu atveju. Ar galėtumėte, žinodami kad situacija gali tapti sudėtinga, pasitarti bendruomenėje, kokią pagalbą būtų įmanomą suteikti vietoje? Vieniems gal užteks tik pagalbos telefonu ir patarimo, kaip susiorientuoti, o kiti gal ieškos kažko daugiau“, - teiravosi laiško autorius.

Patikslindamas, kad laiškas yra „labiau prašymas“, jis atkreipė dėmesį į tai, jog „JAV lietuvių bendruomenė turi įsisteigusi socialinį skyrių“, o „Airijoje ir Norvegijoje ambasados buria lietuvius ir organizacijas savitarpio pagalbos grupes“.

„Tikiu, kad Australijoje, turinčioje seną galingą bendruomenę tokia struktūra egzistuoja. Tik gal būtų prasminga pagalvoti kaip ją būtų galima, ruošiantis šiai krizei, sustiprinti. Kritinės situacijos yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė stiprinti bendrystę. Tikiu kad visi susitelkę ir bendradarbiaudami rasime sprendimus bent daliai įstrigusių tautiečių“, - su viltimi laišką baigė M.Gudynas.

Apie tai, kad pasilikusiems Australijoje tikslingiausia susiekti su vietos lietuvių bendruomene, „Vakaro žinioms“ sakė ir šiuo metu Vilniuje gyvenantis australas Džonas Kevlėjus (John Kewley). Pasak jo, tikėtina, kad šalyje užstrigusių užsieniečių bus ir daugiau, tad Australijos valdžios organai gali visiems nespėti arba nepajėgi padėti, todėl, greičiausiai pagalbos būtų galima sulaukti būtent iš savų – ten gyvenančių tautiečių ar Lietuvos konsulato Sidnėjuje.