Žinančius, kad D.Žalimo kadencija baigėsi dar kovą, turėjo nustebinti jo praėjusį penktadienį išplatintas sveikinimas su Konstitucijos diena, kuri Lietuvoje kasmet minima spalio 25-ąją. Turėjo nustebinti, nes sveikinimą jis pasirašė kaip KT pirmininkas. Jo, kaip ir kitų KT teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi dar kovo 19 dieną, tačiau visi toliau eina pareigas ir priiminėja sprendimus. Nors Konstitucija numato, kad KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

KT teisėjų kandidatūras teikiantys valstybės pareigūnai privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus - Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda - advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė - šio teismo teisėją Algį Norkūną. Daugiau jokių judesių šiuo klausimu nėra. Kodėl?

Pasirodo, šis klausimas, kaip kai kurie kiti, neguli Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės stalčiuose.

„Prezidentūra, Aukščiausiasis Teismas ir Seimo pirmininkas turi siūlyti kandidatus. Po to, kai pavasarį Seimas tris kandidatūras atmetė, naujų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta. Seimas kandidatų už juos nepateiks, dekretų už juos neparašys, nors, kaip parodė praktika, ir patys jie nelabai moka rašyti. Tame, kad net KT pirmininkas galimai tebevadovauja neteisėtai, prezidentas irgi problemos nemato. Jų klauskite, kodėl nemato. Už teismų sistemos formavimą juk yra atsakingas prezidentas, o jam gerai taip, kaip yra dabar", - stebėjosi A.Širinskienė.

Dar vasarą valdantieji suabejojo, ar D.Žalimas, kurio kadencija pasibaigusi, vis dar gali vadovauti KT ir šiuo klausimu kreipėsi į G.Nausėdą, tačiau aiškios pozicijos iš jo nesulaukė.

Valdantieji atkreipė dėmesį, kad KT pirmininko įgaliojimai negalėjo būti pratęsti, nes baigėsi jo, kaip teisėjo, kadencija. Ir pacitavo Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį, kuriame juodu ant balto parašyta, kad, nutrūkus KT pirmininko įgaliojimams, „KT pirmininko pareigas laikinai eina KT pirmininko paskirtas KT teisėjas, kai nėra KT pirmininko ar jo paskirto eiti šias pareigas teisėjo, KT pirmininko pareigas laikinai eina vyriausias pagal amžių KT teisėjas". Tiesa, pats D.Žalimas įrodinėjo, esą jo ir kaip KT pirmininko įgaliojimai nenutrūko, nes vietoj jo nepaskirtas kitas teisėjas.

A.Širinskienė tvirtina ir tai, kad prezidentūra, pažeisdama Teismų įstatymą ir Konstituciją, paskelbė atranką į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus, nors nepatvirtinta visa šio teismo sudėtis. Pasak A.Širinskienės, tai yra akivaizdus pažeidimas, mat atranka galima tik esant pilnai teismo sudėčiai. Tačiau į kai kuriuos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kaip ir į KT teisėjus, prezidentūra iki šiol nėra pateikusi kandidatų.

„Jei yra toks žmonių supratimas apie teisinės valstybės sąvoką ar apie atsakingo valdymo sąvoką, ką padarysi. Seimas čia nieko pakeisti negali. Prezidentas, o ne Širinskienė, formuoja teisinę sistemą", - konstatavo A.Širinskienė.

Teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila esamą situaciją vertina kaip nepateisinamą.

„Tiems, kas turi siūlyti kandidatūras, bet nesiūlo, turiu didelių priekaištų. Pati darbo kultūra, pati teisė sako, kad procesas neturi būti užvilkintas, kandidatūros turi būti aptartos gerokai prieš teisėjų, kuriuos reikia pakeisti, kadencijos pabaigą. Nes priešingu atveju visuomenėje kyla abejonių, ar viskas yra teisėta. Nuo to nukenčia valdžios, teisinės sistemos autoritetas, o tai yra neleistina. Manau, prezidentas laukia, kol pasibaigs dabartinio Seimo kadencija, kitam Seimui jis bandys siūlyti dabartinio Seimo atmestą kandidatūrą į KT teisėjus. Tačiau taip negalima „užsiciklinti", nes yra ir kitų žmonių, galinčių šį darbą dirbti.

Man tai primena atvejį, kai prezidentas Valdas Adamkus buvo užsispyręs dėl Tomos Birmontienės. Tol ją siūlė Seimui, kol šis ją, galų gale, patvirtino KT teisėja. Ar to mums reikia? Kai taip užsispiriama, atsiranda destrukcija, apie kurią jūs pagrįstai kalbate", - „Vakaro žinioms" sakė A.Vaišvila.

Vito Tomkaus trigrašis: Niekšeliai, Jūs, niekšeliai! Kaip ilgai dar Tamstos iš nelaimingo žmogaus šaipysitės? Aš, Konstitucinio teismo pirmininko Žalimo vietoje, visus niekingus „Respublikos" rašeivas ir piktus komentatorius į savo teismą paduočiau ir į dieną po penkis posėdžius paskirčiau, kad ir Tamstos kaip jis nebegalėtų savo sėdynės nuo krėslo atplėšti. Tada gal pagaliau suprastumėte ir užjaustumėte žmogų, kurio užpakalis jau suaugęs su krėslu. Pamėginkite, Tamstos, jei gudrūs, su krėslu ant sėdynės po miestą pasivaikščioti, į mašiną įsėsti ar ant pilvo visą naktį pramiegoti - baisus diskomfortas! O ką daryt, jei tvirtai prilipo? Ir vis per tą KT teisėją Greičių... Kai Mockaus skalikas žurnaliūga jį telefonu (atsiprašau skaitytojų už necenzūrinius žodžius, bet būsiu priverstas tiksliai pacituoti, ką žurnalistas pasakė KT teisėjui Greičiui) pasiuntė nac...ui ir įsakė staigiai pas jį atlėkti, kitaip bus visiems py...dec, visas Konstitucinis teismas incorpore iš baimės ir apsiš...ko! O kas, jei tas Greičius nebūtų spėjęs laiku prisistatyt pas Mockų? Nebe pacanas gi... Tai va ir sėdi visi prilipę, o Tamstos dar tyčiojatės. Purvasklaida! P.S. O gal aš ir klystu. Gal KT teisėjai privarė kelnes ne iš baimės, o iš laimės! Kai pamatė savo algalapiuose kosminius atlyginimus - beveik po keliasdešimt tūkstančių su visomis įmanomomis garantijomis iki gyvenimo pabaigos - taip ir privarė iš laimės į kelnes ir ilgam ilgam prie KT kėdžių prilipo. Man rodos, taip viskas buvo.