Brandos egzaminų dėsniai lygiai tokie pat kaip ir gyvenime: vieniems geriau, kitiems blogiau. Kai kam svarbiausias tikslas bent išlaikyti egzaminą ir įvykdyti planą „minimum“, o kai kurie abiturientai dvylikos metų triūsą vainikuoja pačiais aukščiausiais rezultatais.
Žinių kraitis net penkis šimtukus iš visų laikytų egzaminų atnešė Mažeikių Mažvydo gimnazijos moksleivei Martynai Štakonaitei.
Korepetitorių nesamdė
Visų laikytų egzaminų rezultatai džiugina. Šimtukais įvertintos matematikos, biologijos, chemijos, lietuvių ir anglų kalbų žinios. Šitokių gautų rezultatų paslaptis, anot M.Štakonaitės, uolus ir kryptingas mokymasis. „Nuo pat pradžių stengiausi mokytis gerai, o laikytiems egzaminams sistemingai ruošiausi vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje“, - pasakojo pašnekovė.
Patys geriausi žinių įvertinimai paneigia visuomenėje gajų stereotipą, jog aukšti egzaminų rezultatai galimi tik samdant korepetitorius - neva mokykloje duodamų žinių per maža. „Mokytojų papildomai nesamdžiau. Visos žinios gautos iš mokyklos ir knygų. Žinoma, galbūt tiems, kuriems gresia gauti blogą įvertinimą, korepetitorius samdyti būtina‘‘ - svarstė abiturientė.
Prieš egzaminą dėl rezultatų didelių išgyvenimų nebuvo. Pirmūnė žinojo, jog matematikos žinių kraitis didelis ir šimtukas iš šio dalyko buvo lauktas ir tikėtas, tačiau dėl kitų dalykų nuomonė tokia tvirta nebuvo: „Nebuvo taip, kad specialiai siekčiau gauti vien šimtukus - egzaminus siekiau išlaikyti gerai.“
Paklausta apie ateities planus, būsimoji studentė pasakojo, jog nuo pat vaikystės mylėjo arklius, tad noras mokytis veterinarinę mediciną kaip tik ir nulemtas šio pomėgio. Nors ketina mokytis Kaune, planų studijuoti užsienyje taip pat neatsisako. Artimiausiu metu Martyna mokysis vokiečių kalbos, o kitąmet galbūt ir studijuos Vokietijoje arba Anglijoje.
„Užsienyje mokslas labiau pažengęs, nors biochemiją ar mediciną studijuočiau tik Lietuvoje, tačiau veterinariją užsienyje studijuoti geriau“, - kalbėjo mergina.
Martyna tikina, jog jau svajoja apie savarankišką gyvenimą ir galimybę įgijus specialybę dirbti tai, kas patinka labiausiai. Tačiau pagyros ir padėkos žodžių nepagaili savos mokyklos pedagogams. „Mūsų mokytojai į savo darbą žiūri labai rimtai ir su didele meile. Padeda, rekomenduoja knygas. Manau, kad ne visose mokyklose taip yra. Esant silpnesniems mokytojams - privalu mokytis papildomai“.
Švietimo spragos
Dauguma Lietuvos mokinių susiduria su ta pačia problema, kuri, anot pašnekovės, rodo švietimo spragą. Baigus dešimt klasių jau reikia rinktis profilį ir žinoti, kuri specialybė domina labiausiai, o tai, anot M.Štakonaitės, - pernelyg sunku. „Daug kas nežino, kokią specialybę norėtų studijuoti. Manau, kad turėtų būti profesiniai mokymai, supažindinimas su specialybėmis, kad apsisprendimo našta būtų kiek lengvesnė.“
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
