Pranešus apie Lietuvoje plintančias naujas koronaviruso atmainas, Seimas skubos tvarka pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kurios numato ir privalomą darbuotojų testavimą. Sprendimas sulaukė ypač neigiamos visuomenės reakcijos. Jį sukritikavusi mūsų tautietė iš Norvegijos pasidalino informacija, jog valdžios taikomomis priemonėmis ima abejoti ir šios šalies politikai.
10 nuotr.
Seimūnai pažeidė Konstituciją?
Norvegijoje gyvenanti ir dirbanti medikė Loreta Striom (Strøm), akcentavusi, jog tai yra jos asmeninė nuomonė, socialiniame tinkle „Facebook" paviešino tokį įrašą:
„Lietuvos Seime priimant šalies infekcinių ligų įstatymo pakeitimo nuostatas, mano nuomone, buvo pažeista Lietuvos Konstitucija. Man, kaip pilietei, atrodo, jog jau labai ilgai pažeidinėjamos ir kitos konstitucinės žmonių teisės: laisvo judėjimo šalyje teisė; rūpinimosi savo šeima pareiga ir teisė; vaikų ir jaunimo teisė į mokslą; šalies piliečių teisė į pragyvenimo pajamas suteikiantį darbą.
Kalbant atvirai, džiaugiuosi, kad šiuo metu negyvenu Lietuvoje. Toks keistas širdį veriantis džiaugsmas, nes, manau, iš čia - iš toli - savo gimtinei galiu padaryti daugiau, negu gyvendama joje."
Norvegai irgi abejoja
Savo įrašą L.Striom papildė viešu Norvegijos politikų kreipimusi.
„Kai Norvegija sugriežtino pandeminius ribojimus, į tai iškarto sureagavo norvegų krikščionių demokratų partijos politikai - Truls Olufsen-Mehus, Marianne Brattgjerd, Simon Friis Larsen, Jarle Jacobsen ir Tor Eirik Dahle Halvorsen. Jie informaciniame kanale „Nettavisen. Norsk debatt" paskelbė kreipimąsi.
„Valdžios institucijos slepia būtiną informaciją apie plačiai taikomus ribojimus. Tai gali būti suvokiama kaip pasitikėjimo tarp visuomenės ir vyriausybės bei politikų nebuvimas.
Tautos atstovai turi savo atstovaujamų asmenų vardu paklausti - kodėl tai, kas dar prieš metus buvo atvira demokratinio pasitikėjimo visuomenė, dabar tampa tokia valdymo forma, kokios norvegams verčiau nepažinti?
Kaip tautos išrinkti krikščionių demokratų atstovai, sutinkame, kad, mūsų manymu, mirtinos pandemijos metu ribojančios priemonės gali būti naudingos ir reikalingos. Nepaisant to, pasigendame skaidrumo su žmonių laisvių ribojimais susijusių procesų ir sprendimų vertinime. Mūsų nuomone, tai sumenkina demokratiją ir pamina jos pamatines vertybes.
Atsižvelgdami į tai, prašome valdžios institucijų pasidalinti turima informacija bei paviešinti pasvertus ir priimtus kompromisinius sprendimus. Tik taip bus galima atkurti pasitikėjimą tarp valdžios ir žmonių.
Stiprinti demokratiją
Galimybė naudotis infekcijos kontrolei būtinomis žiniomis ir su tuo susijusia informacija padėtų gyventojams bei specialistams geriau suprasti galimų kompromisų mastą. Taip pat tai sustiprintų demokratiją, nes be skaidrumo rezultatai gali būti priešingi. Augant žmonių nuovargiui, gali išaugti jų nepasitenkinimas. Spekuliacijos ir nepatvirtintos teorijos, trūkus žmonių kantrybei, gali išplisti ir tapti maišto ar masinių neramumų priežastimi.
Kita vertus, jeigu paaiškėtų, kad išsamių draudimų naudos ir žalos palyginimų nėra arba kad trūksta faktinio ribojimų pasekmių pagrindimo, tai reikštų, jog esame naujoje šalies gyvenimo stadijoje ir tolesnė jos ateitis būtų sunkiai prognozuojama.
Bendros socialinės traumos
Mūsų atstovaujami piliečiai nori žinoti, kiek gyvybių buvo išgelbėta bei, kiek hospitalizacijų ar ilgalaikių pasekmių buvo išvengta, taikant įvairias, COVID-19 plitimą turėjusias suvaldyti, priemones. Norime žinoti, ar gyvybių gelbėjimui taikytos priemonės buvo palygintos su jų pasekmėmis, tokiomis kaip bankrotai, atleidimai, bedarbystė, psichinė sveikata, vienatvė, vaikų ir paauglių ateities viltys, bandymai nusižudyti, savižudybės, skyrybos, smurtas artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimas narkotikais, nukelti mokslai, prarastas BVP, pensijos ir darbo patirtis, prarastos teorinės ir praktinės studijos, eilės ligonininėse, depresija po gimdymo, prarastos tos gyvybės, kuriomis, dėl galiojančių ribojimų, nebuvo pasirūpinta.
Manome, kad tikslinga viešai paskelbti, kiek žmonių dėl įvestų draudimų patyrė ne tik ekonominių, bet ir emocinių netekčių.
Daugiau atvirumo - dabar!
Atvira demokratija turėtų reikšti, kad žmonės patys - per savo išrinktus politikus, bei taikydami atviros diskusijos procesus ir žodžio laisvę - nusprendžia dėl iki šiol taikos metu labiausiai jų gyvenimus varžančių priemonių įvedimo.
Atstovaujamų asmenų vardu reikalaujame įvestų priemonių proporcingumo vertinimo prieinamumo ir skaidrumo. Atėjo laikas nustoti slėptis už ypatingosios padėties galių. Skaidrumas yra demokratijos pagrindas ir tikime, kad Norvegija vis dar yra tokia.
Raginame dabartine situacija susirūpinusius visų lygių ir partijų politikus susisiekti su mumis, kad galėtume bendrai pasipriešinti proporcingumo vertinimo neturinčioms, bet įvedamoms priemonėms."
Pateikusi norvegų pavyzdį, L.Striom apgailestavo, jog nėra girdėjusi „nė vieno tokio viešo Lietuvos politiko kreipimosi", todėl, jos nuomone, politikus būtina paraginti.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
