6 nuotr.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai užkliuvo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas. Mat dalyvauti jame galima tik iki 35 metų. O tai - tikra diskriminacija dėl amžiaus. Gal greitai nebematysime ir talentų šou senjorams ar vaikams. O gal ir gražuolių konkursai negalės būti rengiami, nes diskriminuoja norinčius ten dalyvauti vyrus. O ką kalbėti apie senjorų valandas vaistinėse? Kur jaunimo teisės?
Daugiau kaip 20 metų Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kvietė jaunuosius autorius išbandyti kūrybines jėgas bei išleisti savo pirmąją knygą. Tradiciškai konkurso metu komisija išrinkdavo po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą. Konkursas į šiuolaikinės lietuvių literatūros pasaulį per dvidešimt metų palydėjo ne vieną dabar gerai žinomą rašytoją (Laura Sintija Černiauskaitė, Marius Ivaškevičius, Rimvydas Stankevičius, Renata Šerelytė ir kiti). Tačiau gali būti, jog šiemet toks konkursas įvyko paskutinį kartą.
Mat lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad konkurso „Pirmoji knyga“ organizatoriai diskriminavo vyresnius kūrėjus. A.Skardžiuvienė aiškina, kad konkurso tikslas negali būti siejamas su autoriaus amžiumi. „Asmenys rašytojais gali tapti bet kada. Panaikinus amžiaus cenzą, jauni kūrėjai vis tiek galėtų teikti savo kūrinius. O tai, kad kandidatų sąrašas būtų platesnis, tik padidintų laimėjusių knygų vertę“, - sako lygių galimybių kontrolierė.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, rengiančiai šį konkursą, ji siūlo panaikinti sąlygą, numatančią, kad konkurse gali dalyvauti ir savo knygas taip išleisti tik jaunesni kaip 35 metų asmenys. Konkursu kontrolierė susidomėjo po to, kai gavo skundą iš 49 metų gyventojo, negalėjusio jame dalyvauti.
- Kaip ketinate reaguoti į kontrolierės išaiškinimą? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus REPEČKOS.
- Kol kas esame sutarę su tarnyba, kad šių metų pradžioje rengtą konkursą pabaigti leis, nes jų raštą gavome jau po rankraščių priėmimo. O iki kito konkurso dar turėsime laiko apsispręsti, kaip elgtis. Konkursas neneša mums finansinės naudos, tai yra jaunimo skatinimo iniciatyva. Jeigu valstybės tarnybų požiūris toks, kad Lietuvos jaunimo skatinti nereikia, tuomet leidykla labai nesipriešins. Neketiname eiti teisiniu keliu, nes procesas truktų ilgai, o advokatams reikalingus pinigus geriau investuosime į naujų knygų leidybą.
Mes laikomės savo nuostatos, kad šis konkursas negali būti atviras visiems. Tuomet jis prarastų savo prasmę. Vyresni žmonės ir taip leidžia knygas. Konkursas kviečia jaunus žmones, kurie nori pasitikrinti jėgas, yra rašantys ir gal dar nedrįstantys skelbti savo kūrybos. Dalyvavimas tam tikroje amžiaus grupėje turi prasmę. Argi 18-metis norės pasitikrinti savo jėgas konkurse, kuriame savo pirmąją knygą išleido 65-erių autorius? Šis konkursas buvo sukurtas kaip į literatūrą ateinančio jaunimo skatinimo priemonė. Jeigu pradedamos trinti ribos, konkursas nebetenka prasmės.
- Ir be šio kontrolierės nutarimo leidyba karantino metu išgyvena ne geriausius laikus?
- Viruso sukelta krizė stipriai paveikė leidybą. Knyga nėra pirmojo būtinumo prekė, tad sunku net prognozuoti, kaip keisis perkamumas. Tad ir su konkursu gali visko atsitikti. Nesame į jį įsikibę, kad ir kokia graži iniciatyva tai buvo, gyvavusi daugybę metų. Turime daug garsių pavardžių, kurios į Lietuvos literatūrą atėjo šio konkurso pagalba. Iki šiol tai niekam netrukdė.
Žinoma, konkursą norėtume išsaugoti. Galbūt dar įmanoma rasti sprendimą, kuris tiktų tarnybai ir kartu leistų mums išsaugoti amžiaus ribą. Norime, kad kuo daugiau jaunų žmonių ateitų į literatūrą. Juk jie ir yra literatūros ateitis. Norime, kad jie norėtų kurti ir turėtų galimybes išleisti savo pirmąją knygą. Jeigu nesi televizijos žvaigždutė, tai padaryti nėra lengva.
- Kokios buvo kūrėjų bendruomenės narių reakcijos?
- Jaučiamas didelis pasipiktinimas iš sąjungos narių ir kūrybinių organizacijų. Amžiaus apribojimą turi įvairūs konkursai. Kaip suprantu, kol tarnyba negauna skundo, kiekvieno atvejo nenagrinėja. Mūsų konkursas užkliuvo, nes buvo skundas.
Keistoka situacija. Atrodo, kad jaunimą reikėtų skatinti, o daroma priešingai. Aš suprantu, kai yra akivaizdi diskriminacija. Pavyzdžiui, darbo skelbime ieškomas konkrečiai vienos ar kitos lyties atstovas, nurodomas konkretus amžius. Bet čia yra kūrybinis konkursas, rengiamas privačia iniciatyva.
- Kultūra niekad nebuvo pakankamai remiama, o dabar dar ir iniciatyvos - nereikalingos?
- Apima jausmas, kad mūsų tarnybos per daug rūpinasi tuo, kuo nereikėtų, ir per mažai tuo, kuo privalėtų. Konkursas niekam nėra padaręs žalos. Jis nešė tik naudą. Mes leidžiame ir vyresnius autorius, leisime juos ir ateityje. Tad ši situacija piktina. Toks pernelyg didelis reguliavimas lygybės klausimu, manau, atneš daugiau neigiamų, nei teigiamų, padarinių.
- Remiantis tokia logika, turėtų nelikti daugybės konkretaus amžiaus dalyvių konkursų, arba tokių, kurie rengiami tik vyrams ar tik moterims?
- Remiantis tokia logika, taip. Gal teisiškai jie ir teisūs. Bet ar įstatymas visada yra tobulas? Turi būti tam tikros sveiko proto ribos. Gal reikėtų valdininkams pasigilinti, suprasti, kokia tai iniciatyva? Ko verta mūsų valstybė, jeigu imsime taip viską niveliuoti ir naikinti. Su tokiu biurokratiniu požiūriu toli nenueisime.
