1 nuotr.Nacionalinio saugumo komisija (NSK) siūlo drausti Lietuvos piliečiams, turintiems teisę dirbti su riboto naudojimo ar įslaptinta informacija, vykti į atitinkamas užsienio šalis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, konkretus šalių, į kurias draudžiama vykti sąrašas, bus sudarytas Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM). Tačiau tam, pažymėjo jis, reikia pakeisti poįstatyminius aktus.
„Krašto apsaugos ministerija jau šiuo metu rengia pataisas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui. Tame įstatyme bus numatytos konkretūs elementai, kurie būtent numatys tuos ribojimus, draudimus vykti piliečiams, turintiems draudimus vykti į užsienį“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje po NSK posėdžio pranešė V. Vitkauskas.
Jis pastebėjo, kad maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 23 d. – NSK svarstė tokius draudimus įvesti tik tiems piliečiams, kurie turi leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau nutarta ribojimus taikyti plačiau – tai palies maždaug 56 tūkst. žmonių.
„Šis sprendimas turėjo būti giliai išdiskutuotas, įvertintos įvairios rizikos, procedūros“, – akcentavo NKVC vadovas.
Kokios šalys nuguls institucijų rengiamame sąraše – kol kas neaišku. V. Vitkauskas ragino palaukti oficialaus sprendimo. Tačiau, svarstė jis, veikiausiai tai aprėptų ne tik Rusiją ir Baltarusiją.
„Dabartinis mūsų fokusas šiandieniniame pokalbyje buvo išvardintos valstybės (Rusija ir Baltarusija – ELTA), bet tas sąrašas gali būti ir kitoks“, – aiškino jis.
Ribojimai vykti į pavojingas užsienio šalis be teisės aktų pakeitimų negalios. Visgi, tam tikri draudimai siauresniam ratui pareigūnų ir tarnautojų gali atsirasti ir anksčiau, pastebėjo V. Vitkauskas. Jo teigimu, iniciatyvų imasi Vidaus reikalų ministerija (VRM), siūlydama Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, bei Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Yra numatytos atitinkamos normos, kurios (...) numatytų leidimus vykti jiems į nedraugiškas valstybes. Taip pat yra Krašto apsaugos įstatymas, tam tikri straipsnių pakeitimai, kurie numato tam tikrus draudimus kariams arba krašto apsaugos tarnybos tarnautojams vykti į tas nedraugiškas šalis“, – kalbėjo V. Vitkauskas ir pastebėjo, kad pastarieji draudimai jau galioja žvalgybos tarnybų pareigūnams.
Indikatoriai pasienyje
Penktadienį posėdžiavusi NSK taip pat patvirtino indikatorių sistemą, kuri šalies institucijoms leis atitinkami reaguoti į kylančius pavojus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei priimti sprendimus dėl papildomų pasienio kontrolės punktų uždarymo.
„Pritarta indikatorių sistemai, kuri susideda iš keleto komponentų – tie komponentai daugiausiai sietini su karinio pobūdžio rizikomis, su informacinėmis atakomis, su įvairiais incidentais prie sienos, su nelegalios migracijos srautais, su tam tikrais politiniais nedraugiškais žingsniais iš mūsų kaimynų“, – tęsė V. Vitkauskas.
„Greta indikatorių yra ir tam tikros atsako priemonės – meniu, iš kurio būtų galima mūsų sprendimų priėmėjams priimti tam tikrus sprendimus“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, kokiais atvejais institucijos priimtų sprendimus dėl visiško sienos su Baltarusija uždarymo, V. Vitkauskas įvardijo esminius indikatorius tokiam scenarijui.
„Kritinis indikatorius būtų karinio pobūdžio grėsmė arba koks nors incidentas – tarkime, sienos kirtimas, tam tikrų ginklų panaudojimas ir panašiai. (...). Taip pat incidentai pačiame pasienyje – ar būtų susiję su labai išaugusiais nelegalios migracijos srautais, ar tai būtų susiję su mūsų infrastruktūros gadinimu iš kaimyninių šalių pareigūnų pusės“, – pavyzdžius vardijo jis.
„Tai būtų kritiniai incidentai, kurie duotų mums pagrindą priimti tokius drastiškus sprendimus, kurie tuo metu būtų reikalingi“, – aiškino NKVC vadovas.
Nors pati indikatorių sistema nebus vieša, visuomenė bus supažindinta su baziniais jos principais, akcentavo jis. Be to, sistema bus pristatyta ir kaimyninėms Latvijai bei Lenkijai, mat, anot NKVC vadovo, regioninio lygio sprendimai turės atitikti visų šių šalių situacijos vertinimus.
