Gintaro Žagunio pasienio užkardos saugomame sienos su Baltarusija ruože bus įdiegta stebėjimo sistema, kurią naudodami pasieniečiai kontroliuos beveik 112 kilometrų sausuma einantį ruožą. Didžioji šios sistemos dalis bus įdiegta vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, iš visų pusių supamoje Baltarusijos teritorijos.
1 nuotr.
Šią stebėjimo sistemą 111,78 km sienos su Baltarusija ruože už 7 185 862,42 eurų (su PVM) suprojektuos ir įdiegs viešą konkursą laimėjusi UAB „Fima". Projektas finansuojamas Lietuvos valstybės lėšomis.
Ją naudodami pasieniečiai, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, bet kokiomis Lietuvoje susidarančiomis oro sąlygomis galės nuolatos aptikti ir fiksuoti valstybės sieną kertančius ir prie jos priartėjusius objektus, pažymima VSAT pranešime. Įdiegus šią sistemą bus vizualiai stebimi visi objektai, o visa informacija perduodama į stacionarų valdymo centrą. Jis bus įrengtas G. Žagunio pasienio užkardoje, įsikūrusioje Dieveniškių kilpoje esančiame Poškonių kaime.
Be to, naudotis sistema bei ją administruoti bus išmokyta ir parengta mokyti kitus VSAT darbuotojus grupė užkardos operatorių ir specialistų.
Pagal sutartį, kurią penktadienį VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje pasirašė bendrovės „Fima" finansų direktorė Lietuvai ir Latvijai Urtė Kaselytė bei VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, visus darbus numatoma atlikti iki 2021 m. gruodžio.
Šiuo metu moderniomis sienos stebėjimo technologijomis pasieniečiai kontroliuoja apie 56 proc., arba 600,62 km, ES išorės sienos, už kurios apsaugą atsako Lietuva.
VSAT duomenimis, sienos apsaugos sistemomis VSAT stebi 100 proc. jūros sienos (119,65 km), 82,21 proc. išorės sienos su Rusija (225,99 km) ir 37,56 proc. išorės sienos su Baltarusija (254,98 km).
Išorės ES siena, už kurios kontrolę atsako Lietuva, iš viso yra 1073,36 km ilgio.
