respublika.lt

Didžiausias priešas miškuose perintiems paukščiams - žmogus

(0)
Publikuota: 2020 liepos 14 08:11:20, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Ignalinos kraštas lankytojus vilioja ežerų mėliu ir gamtos turtais. Mindaugo Ilčiuko asmeninio albumo nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas garsėja išskirtine paukščių plunksnų, drugelių, vabalų kolekcija. Vienintele tokia Lietuvoje. Prieš trejetą metų dar dirbęs Salako (Zarasų miškų urėdija) girininko pavaduotoju, šiandien M.Ilčiukas sako darąs tai, ko mokėsi studijuodamas A.Stulginskio universitete - saugoti ir stebėti gamtą.

 

- Kokios yra jūsų pareigos? Miško sergėtojas? - „Respublika“ paklausė Mindaugo ILČIUKO.

- Panašu į tai. Mano atsakomybė gana didelė. Retų rūšių augalų augimviečių registravimas ir stebėsena, naujų radimviečių paieška, plėšriųjų paukščių lizdų, juodųjų gandrų stebėsena, kertinių miško buveinių būklės stebėjimas, vietovių, kur gyvena retos gyvūnų rūšys, sekimas. Reikia žiūrėti, ar paukščiai dar peri, ar lizdai nėra iškritę. Esu dar atsakingas už rekreaciją regioniniame padalinyje, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą, miškų sertifikavimą ir pan.

- Kas yra tos kertinės miško buveinės? Ne miškininkui tai suprasti sunku.

- Kertinė miško buveinė - tai miško plotas, kuriame nevykdoma ūkinė veikla, čia yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų augalų rūšių. Kertinėse miško buveinėse dažnai auga retos augalų rūšys, aptinkama įvairių grybų, taip pat čia randamos kertinių miško buveinių indikatorinės rūšys ar Raudonosios knygos rūšys. Vykdoma kertinių miško buveinių stebėsena įvertinant, ar kertinė buveinė nesikeičia, ar nėra vandens režimo pasikeitimų, kenkėjų židinių.

- Kokie plėšrieji paukščiai pas mus gyvena ir kur? Paprastai miško lankytojams jie beveik nematomi.

- Mūsų miškuose gyvena jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, mažieji ereliai rėksniai, vištvanagiai ir kiti. Dažniausiai sutinkami yra paprastieji suopiai. Plėšriųjų paukščių lizdų yra beveik kiekviename didesniame miško masyve. Jie tikrai ten gyvena, bet ne visi aptinkami, nes dauguma jų savo lizdus užmaskuoja ir paslepia eglių tankmėse, kad kuo mažiau kristų į akis ir nebūtų jiems trukdoma. Ignalinos regioniniame padalinyje yra žinoma ir keletas užimtų juodųjų gandrų lizdų. Šie paukščiai yra labai atsargūs ir, priešingai nei baltieji gandrai, vengia žmogaus kaimynystės, yra ypač jautrūs trikdymui. Vykdyti lizdų stebėseną geriausias laikas yra augant jaunikliams - gegužės ir birželio mėnesiais, todėl šis laikotarpis vienas iš darbingiausių. Šiuo metu jau didžioji dalis paukščių išsiperėję, o suopių jaunikliai jau palieka lizdus.

- Plėšrus asocijuojasi su keliančiu pavojų kitiems. Ar turi priešų plėšrieji paukščiai?

- Priešų gamtoje kiekvienas turi, tačiau kuo didesnis esi, tuo tų priešų mažiau. Didžiausias priešas visiems miškuose perintiems paukščiams yra žmogaus veikla, trikdymas. Perėjimo metu paukščiai turi būti saugūs, negalima jų trikdyti. Išbaidytas iš lizdo paukštis, ypač jei dėtis ankstyva, gali palikti lizdą. Jei jaunikliai jau išsiritę, paukščiai lizdą apleidžia rečiau. „Aš pats lizdą kurį laiką stebiu iš tolo, seku, ar jis užimtas, ar ne. Jei nesimato lizde jokios veikos, paukščių, tik tada einu arčiau pasižiūrėti, kas ten vyksta, kas gyvena. Reikia stengtis kuo mažiau kištis į gamtą. Pamatę retą paukštį, žmonės veržiasi jį fotografuoti. To negalima jokiu būdu daryti, nes tai žaidimas su gamta, su biologine įvairove.“

- Žmonės neretai piktinasi, kad per daug iškertama miškų. Ar iš tiesų taip yra?

- Miškų kirtimo apimtys yra nustatomos pagal aplinkos ministro patvirtintą metinę kirtimo normą. Sulaukęs brandaus amžiaus miškas, laikantis miškų įstatymo ir miško kirtimo taisyklių, gali būti kertamas. Iškirstas miškas visada atkuriamas, o miško naudojimas yra tolygus. Kirtimai nėra suintensyvėję. Tačiau negalima pamiršti, kad beveik pusė Lietuvos miškų yra privatūs. Valstybinių miškų urėdija vykdo veiklą tik valstybiniuose miškuose. Kirtimai gali būti plyni bei neplyni. Vykdydami kirtimus valstybiniuose miškuose paliekame ne mažiau kaip dešimt medžių hektare. Kirtimuose paliekami sausuoliai, stuobriai bei žali biologinės įvairovės medžiai, ypač su uoksais, drevėmis.

- Kokią reikšmę turi miškuose paliekamos išvartos, sausuoliai?

- Reikia labai žiūrėti, kokie tie sausuoliai, virtuoliai. Negyva mediena dažniausiai paliekama dėl gamtinės įvairovės. Sausuolis medis yra negyvas, todėl miško kenkėjai jame jau nebesiveis. Tačiau esant stipriems vėjams ar audroms neišvengsime miškuose ir šviežių vėjovartų ar vėjolaužų, kur susidaro palankios sąlygos plisti liemenų kenkėjams - įvairiems žievėgraužiams. Stichijos išlaužo egles ir jose lengviau įsiveisia žievėgraužiai tipografai. Jie lengvai užpuola išvirtusius medžius, o gausus šių kenkėjų kiekis gali apnikti ir sveikus medžius, dėl to plečiasi šių kenkėjų židiniai. Tokius pažeistus medžius miškininkai stengiasi kuo greičiau iškirsti sanitariniais kirtimais, kad užkirstų kelią kenkėjų plitimui. Šie metai visai žolinei augmenijai geri, daug drėgmės, šilumos, jauniems medeliams taip pat neblogos sąlygos. Viskas miške klesti, sirpsta, žalia...

- Kaip elgiasi lankytojai miškuose?

- Žmonių kultūra auga. Rekreacinių objektų infrastruktūra laužoma jau rečiau, šiukšlinama taip pat mažiau. Mes žmonių prašome, kad tai, ką atsinešė ateidami į mišką, tą ir išsineštų.

- Daug kas teigia, kad miškuose prisiveisė per daug žvėrių ir kad jie jau daro nuostolių žmonėms, gamtai.

- Per daug, ar ne per daug, sunku spręsti, bet žvėrių padaromos žalos miške yra padaugėję. Ypatingai sunku užauginti pušynus ir ąžuolynus, nes jaunus medelius noriai skabo elniniai žvėrys. Dažnai medeliams apsaugoti nepadeda net repelentai. Dėl to želdinių apsauga vykdoma plotus aptveriant tvoromis. Tvora - veiksmingesnė priemonė. Žvėrių pažeidimų kiekis priklauso ir nuo žiemų. Jei žiemos gilios, po sniegu žvėrys jaunų medelių neranda. Praėjusi žiema buvo ypatinga tuo, kad sniego visai nebuvo, todėl elniniams žvėrims susirasti maisto nebuvo sunku. Dėl to šiemet jie nepadarė didelių pažeidimų.

- Kaip su vilkais? Ar yra tekę sutikti miške vilką?

- Vilkų veiklos žymių, pėdsakų atspaudų pastebiu dažnai, bet vilką yra tekę sutikti tik vieną kartą. Visi laukiniai žvėrys, jei tik jie sveiki, yra atsargūs ir vengia žmogaus. Sergantys ar sužeisti gali būti neprognozuojami, bet man neteko girdėti, kad vilkai žmones pultų.

- Daugeliui esate pažįstamas kaip paukščių plunksnų kolekcionierius? Ar dar tebepildote kolekciją?

- Kolekciją vis papildau, dabar jau turiu apie 2500 plunksnų. Kuo toliau, tuo sunkiau naujų rūšių surasti. Šiemet pavyko papildyti kolekciją plunksna, kurios iki šiol dar neturėjau - juodojo gandro. Šios plunksnos radimas labai praskaidrino dieną. Kolekcijos pradžia įdomi. Mažas būdamas, mėgau po miškus vaikščioti. Kartą aptikau mėlyną su baltai juodais dryžiais plunksną. Tada dar nežinojau, kokio ji paukščio. Buvo labai graži, todėl nutariau pasidomėti. Plunksną buvo pametęs kėkštas. Nuo tada viskas ir prasidėjo.

Nuo mokyklos laikų pradėjau rinkti ir drugių kolekciją. Dabartiniu metu kolekcija padeda mano paskaitose apie biologinę įvairovę. Mokiniams įdomu išgirsti, kaip drugiai slepiasi, norėdami prisitaikyti prie gamtos. Vieni jų slepiasi ant žievės, kiti apsimeta žaliais lapais, dar kiti - sudžiūvusiais. Drugių spalvos bei margumas leidžia drugiams prisitaikyti prie aplinkos, taip pat parodo, dieninį ar naktinį gyvenimą jie gyvena. Vaikus labai domina jų spalvų ir raštų įvairovė.

- Viena iš jūsų veiklos krypčių būdavo darbas su visuomene, renginių organizavimas, paskaitos, inkilų kėlimas su mokiniais. Ar spėjote šį pavasarį iškelti bent vieną inkilą?

- Ne, karantinas pakoregavo mūsų planus. Inkilus keldavome per Žemės dieną, o tuomet jau buvo paskelbtas karantinas ir inkilus teko kelti individualiai.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s