respublika.lt

Didžiausia grėsmė valdžiai - klausimai apie CŽV kalėjimą

(208)
2021 gruodžio 04 15:30:00
Justina GAFUROVA

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nepraleidžia progos pasisakyti apie politiką Baltarusijoje, negaili kritikos Aliaksandrui Lukašenkai ir tikina, kad turime gelbėti šios šalies žmones. Tačiau savų žmonių ministras bijo. Net susitikimų su gyventojais ėmė vengti. Net ir tų, kurie - nuotoliniai. Nes jeigu klausimai nepatogūs, tokie susitikimai tampa grėsme ministrui.

×
nuotr. 3 nuotr.
Panašu, kad ministras Gabrielius Landsbergis nenori girdėti nepatogių gyventojų klausimų apie Antaviliuose, tikėtina, veikusį CŽV kalėjimą. Stasio Žumbio, Eltos nuotr.

 

Nuotolinis susitikimas su ministru G.Landsbergiu neseniai buvo paskirtas profesoriui, habilituotam medicinos mokslų daktarui Eduardui Vaitkui.

Jis jau beveik metus bando prisibelsti į valstybines institucijas su klausimais apie Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą. Į skirtingus Vyriausybės narius ir prezidentą profesorius kreipėsi ne tik su klausimais, ką Lietuva yra padariusi, kad ateityje tokių kalėjimų mūsų šalyje nebūtų. Pavyzdžiui, ar buvo kreiptasi į JAV su prašymu išduoti pareigūnus, kurie kankino ir luošino žmones Lietuvos teritorijoje, ar buvo pareikalauta JAV kompensuoti EŽTT Lietuvai skirtą 130 tūkst. eurų baudą ir, galų gale, ar Lietuva kreipėsi į JAV, kad ši atsiprašytų mūsų šalies ir jos gyventojų už savo veiksmus mūsų šalyje?

Tačiau, panašu, tokie klausimai valstybinėse institucijose nelaukiami. Negavęs konkrečių atsakymų nei iš URM raštu, nei iš ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, nei iš prezidentūros, galiausiai E.Vaitkus kaip gyventojas buvo užregistruotas į nuotolinį susitikimą su ministru G.Landsbergiu.

„Visi gauti atsakymai buvo absoliutus blefas - neatsakyta nė į vieną mano užduotą klausimą. Beje, Vyriausybė vartoja sąvoką „spėjamas CŽV kalėjimas". Koks jis gali būti spėjamas, jeigu Lietuva pripažino EŽTT sprendimą, kuris pripažino, kad kalėjimas buvo ne spėjamas, o realus, ir jame buvo realiai kalintas ir kankintas žmogus. Tą mes pripažinome ir jau ruošiamės sumokėti skirtą baudą", - sako E.Vaitkus.

Dangstosi vadovybės apsaugos rekomendacija

Deja, likus dienai iki susitikimo su G.Landsbergiu, jis buvo atšauktas. „Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad apie tai, jog mane užregistravo į susitikimą, buvo pranešta lapkričio 24 d., man buvo atsiųstos rekomendacijos, kaip reikės prisijungti į pokalbį nuotoliniu būdu. Susitikimas turėjo įvykti lapkričio 26 d., tačiau apie tai, kad jis atšaukiamas sužinojau lapkričio 25 d. Išeina, vieną dieną mane užregistravo, o jau kitą pranešė, kad susitikimas neįvyks", - patikslina E.Vaitkus.

„Užsienio reikalų ministerija informavo, kad, atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos rekomendaciją, visi užsienio reikalų ministro susitikimai su gyventojais yra laikinai stabdomi. Jums skirtas susitikimas yra atšaukiamas", - nurodoma atsiųstame laiške.

Pasiteiravęs, į kurią datą susitikimas nukeltas, E.Vaitkus sužinojo, kad jokia data nepaskirta. Kai susitikimai bus vėl atnaujinti, registruotis reikės iš naujo. „Kokia čia yra grėsmė ministrui? Juk susitikimas turėjo būti nuotolinis. Kokią grėsmę aš ministrui galėjau sukelti kalbėdamas per monitorių? Man į šį klausimą atsakyti ministerijos atstovė negalėjo. Bet patvirtino, kad susitikimai su gyventojais yra ministrui priskirti įstatymiškai - tai yra jo pareiga. Kartu man buvo pasakyta, kad kiti ministrai tokių susitikimų nėra atšaukę.

Beje, tą dieną, kai turėjo vykti mūsų nuotolinis susitikimas, ministras dalyvavo tiesioginėje televizijos laidoje. Ten, matyt, grėsmės jam nekyla. O nuotoliniame susitikime su gyventoju gali kilti", - svarsto E.Vaitkus.

Prisiimti atsakomybės nenori

Jis sako, jog tai yra ne kas kita, kaip politikų baimė kalbėtis su savo žmonėmis, o gal ir nenoras pripažinti, kad politinio stuburo valstybėje nėra: „Jeigu JAV sako, kad tai buvo mūsų kalėjimas, o Lietuvos politikai tikina, kad nieko nežinojo, tai kodėl mes, Lietuvos žmonės, turime mokėti tam kalintam, kankintam ir sužalotam arabui? Jeigu mes tikrai laikomės pozicijos, kad kalėjimas buvo spėjamas ir ne mūsų, tai pareikalaukite, mieli politikai, atsakomybės iš JAV pareigūnų ir svarbiausia - atsiprašymo. Amerikos valdžia turi atsiprašyti visų Lietuvos žmonių, taip pat ir manęs, už ankstesnių kadencijų JAV valdžios elgesį Lietuvoje. Aš jau nekalbu apie tai, kad amerikiečiai, ko gero ir lietuviai, ten kankino žmogų.

Dabartinė valdžia, įskaitant ir G.Landsbergį, turi būti kategoriška šiuo klausimu ir pateikti savo reikalavimus - sumokėti baudą iš savo pinigų ir atsiprašyti - ne valdžios, o Lietuvos žmonių, už JAV pareigūnų elgesį Lietuvos teritorijoje. Man atrodo, kad negali Lietuvos strateginiu partneriu būti valstybė, kuri taip elgiasi su mūsų žmonėmis. Nes toks elgesys rodo požiūrį į mūsų valstybę. Jeigu Lietuvos valdžia nesugeba iškelti reikalavimų JAV, neabejotinai tampa aišku, kad mūsų valdžia yra Amerikos padlaižiai.

Aš vis tiek rasiu būdų, kaip šiuos klausimus užduoti politikams."

Tiesa, E.Vaitkus sako, kad šiuo klausimu kreipęsis į prezidentūrą sužinojo, kad tokie klausimai nėra prezidento ar jo kanceliarijos kompetencija. „Nuo kada užsienio politika nėra šalies prezidento kompetencija? Ar tai reiškia, kad prezidentas mano, jog tai, kas jam priklauso pagal Konstituciją, nėra jo kompetencija?" - stebisi jis.

Jokių rekomendacijų nebuvo

„Vakaro žinios" kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su klausimu, ar tikrai šiuo metu nevyksta ministro susitikimai su gyventojais net nuotoliniu būdu. Kaip informavo ministerija, užsienio reikalų ministro G.Landsbergio susitikimai su gyventojais (nuotoliniu būdu ir gyvai) vyksta kartą per ketvirtį: „Šiemet tokią galimybę gyventojai turėjo jau du kartus, trečias susitikimas buvo atidėtas dėl itin intensyvios ministro darbotvarkės."

Taip pat kreipėmės į Vadovybės apsaugos departamentą su klausimu, ar tikrai E.Vaitkui atsiųstame ministerijos laiške kalbama tiesa - kad būtent vadovybės apsauga rekomendavo atšaukti susitikimus su gyventojais ir ar tokia rekomendacija buvo pateikta visiems ministrams. Paaiškėjo, kad URM pateikta informacija nebuvo tiesa. „Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba informuoja, kad Tarnybos teikiamos rekomendacijos Tarnybos saugomiems ir nesaugomiems asmenims yra tarnybinio naudojimo ir neskelbiamos. Sprendimą dėl numatyto kontaktinio ir nuotolinio priėmimo atšaukimo priėmė LR užsienio reikalų ministerija. Grėsmių vertinimai analizuojami tik Tarnybos viduje ir viešai neskelbiami", - rašoma departamento atsiųstame atsakyme.

Iki galo išsiaiškinti tiesos nenorima

„Vakaro žinios" primena, kad tai, jog Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas, 2018 m. patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Dėl neteisėto kalinimo CŽV kalėjime, esą Lietuvoje veikusiame 2005-2006 m., Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaidahui (Abu Zubaydah) - vienam iš rugsėjo 11-osios įvykių JAV organizatorių. Šią savaitę buvo paskelbta, kad Lietuvos teisingumo ministerija pati ketina imtis veiksmų, kad galėtų pervesti kompensaciją.

EŽTT, priimdamas Lietuvai nepalankų sprendimą, rėmėsi netiesioginiais įrodymais, daugiausiai - viešojoje erdvėje prieinama informacija, taip pat 2014 m. paviešinta JAV Senato ataskaita. Nebuvo nustatyta, kad orlaiviais į Lietuvą ar iš jos būtų gabentas minėtas palestinietis, nėra nustatyta konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo atvejų. Lietuva šį teismo sprendimą apskundė, nors tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir tikino, kad sprendimo pakeitimo nesitiki. Strasbūras skundą atmetė, kaip neturintį pagrindo.

2009 m. Seimo laikinajai komisijai, besiaiškinusiai, ar Lietuvoje veikė CŽV kalėjimai, 2004 m. po apkaltos nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas liudijo, kad, jam būnant prezidentu, noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo. Tačiau R.Paksas tvirtino nesutikęs. O tuometinis VSD šefas Mečys Laurinkus liudijo, esą R.Pakso teiravosi apie CŽV kalinių įkalinimo Lietuvoje galimybę, bet neva apie CŽV kalėjimus kalbėjęs tik kaip apie abstrakciją ir tokios įstaigos čia esą niekada nėra buvę.

Tačiau jei kalėjimai ėmė veikti Lietuvoje 2005 m. pradžioje, juos reikėjo įrengti, suderinti detales su amerikiečiais, kurie dar turėjo gauti ir tam reikalingus leidimus. O tai, atrodo, galėjo būti daroma tik VSD vadovaujant M.Laurinkui. Tačiau šis tą kategoriškai neigia.

2009 metais Seime vykusio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-2006 metais Lietuvoje leidosi CŽV lėktuvai, išvadose minima, kad CŽV kartu su mūsų specialiosiomis tarnybomis rekonstravo du pastatus. Tačiau išvadose taip ir nėra konstatuojama, ar tuose pastatuose buvo kalinti žmonės ir ar CŽV lėktuvuose, atskridusiuose į Lietuvą, buvo gabenami kaliniai. Vėliau iniciatyva tęsti tyrimą dėl CŽV kalėjimų Seime dar ne kartą buvo kilusi, tačiau ji taip ir „netapo kūnu".

Prezidentas R.Paksas „Vakaro žinioms" yra sakęs, kad Lietuvai jau laikas pripažinti CŽV kalėjimo egzistavimą ir nubausti už tai atsakingus asmenis. „Kalbant politine prasme, reikia vieną kartą baigti šitą istoriją ir pripažinti, kad Lietuvoje buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės ir už tai atsakyti. Tie, kurie davė sankcijas CŽV kalėjimui, tie, kurie finansavo, tie, kurie kankino, kurie vežė, įleidinėjo lėktuvus, tie, kurie gavo dideles sumas, - visi turi būti įvardinti. Bet Lietuva elgiasi kaip strutis, įkišęs galvą į smėlį.

Skaitau spaudoje, kaip žmonės, tiesiogiai susiję su visu šiuo dalyku, sako: „nežinau", „nesąmonė", „negali būti". Tai yra absurdiška. Pačiame Strasbūro teismo sprendime juodu ant balto išvardinta, kokie kankinimo metodai buvo taikomi, kaip buvo tyčiojamasi iš žmogaus orumo, siekiant išgauti vienokį ar kitokį teiginį", - prieš Lietuvai apskundžiant EŽTT sprendimą sakė R.Paksas.

2019 m. EŽTT pradėta nagrinėti dar viena byla dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje. Teismas Lietuvos Vyriausybei perdavė Saudo Arabijos piliečio Mustafos Ahmedo Adamo al Havsavio peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės apribojimų, patirtų specialioje JAV CŽV suėmimo ir tardymo programoje kovoje su terorizmu. Šiuo metu ši byla yra nagrinėjama Strasbūro teisme.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (208)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJIMAS: Išmaniųjų telefonų pardavimų pasaulyje augimas 2021-ųjų paskutinį ketvirtį per metus sumažėjo iki 1%, rodo rinkos tyrimų kompanijos „Canalys“ duomenys.
  • SKIRTUMAS: 2021-aisiais šalies verslui suteikta 82% daugiau paskolų nei 2020 m. ir 30% daugiau nei 2019 m.
  • PIKETAS: Koncerno „Achemos grupė“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) profesinė sąjunga planuoja surengti valandos trukmės piketą dėl mažiau nei tikėtasi padidintų darbuotojų atlyginimų.
  • REKORDAI: Sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau gerina visų laikų rekordus – vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams mūsų šalyje praėjusį gruodį gerokai viršijo Bendrijos vidurkį ir pasiekė 466,62 eurus už toną.
  • TRŪKUMAS: Keliems valdančiosios koalicijos atstovams nebalsavus „už“, Seime pristigo balsų priimti Vyriausybės siūlytą įstatymą dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo, kuris turėjo įsigalioti nuo vasario vidurio.
  • ATNAUJINIMAS: Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus atliekamas penktadienio, sausio 21-osios, vakare, praneša Registrų centras ir ragina gyventojus bei sveikatos priežiūros specialistus iš anksto susiplanuoti darbus.
  • REITINGAI: Naujausios tyrimų bendrovės „Gallup“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad pritarimo J. Bideno darbui reitingas šiuo metu siekia tik 40 proc., palyginti su 57 proc. jo kadencijos pradžioje.
  • TAUPYMAS: Lietuvos vartotojų optimizmas mažėja: tarptautinės bendrovės „NielsenIQ“ tyrimo duomenimis, daugėja žmonių, ieškančių būdų taupyti kasdienėms reikmėms.
  • SVARSTYMAS: Seimas ketvirtadienį skubos tvarka ketina apsispręsti dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.
  • SPRENDIMAS: Šveicarija trečiadienį nusprendė atsisakyti atvykstančių į šalį paskiepytų ar pasveikusių žmonių testavimo dėl COVID-19 ir šį sprendimą palankiai vertina šalies turizmo pramonė.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar džiaugiatės, jog Seime nepriimtas privalomas skiepijimas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate Sausio 13-osios minėjimą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +3 C

-2 +2 C

 

-5 0 C

-2 0 C

-2 +1 C

 

-4 -2 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s