Lietuvos Respublikos lietuvių tautybės asmenų, gyvenančių mūsų šalyje, vardai turi būti rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, tautinių mažumų Lietuvos piliečiams ar Lietuvos piliečiams užsienio valstybėse gali būti taikomos tam tikros išimtys. Tokia tvarka, pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, nėra gera, nes gali būti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Ministro manymu, šias problemas būtų galima išspręsti kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
1 nuotr.
„Įstatymas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, taigi vardai, rašomi civilinės būklės aktuose, turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, Vardai taip pat turi atitikti asmens lytį, neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai. Tačiau Lietuva yra Europos Sąjungos narė, žmonės keliauja iš vienos valstybės į kitą“, – Teisingumo ministerijoje vykusioje diskusijoje dėl vardų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose sakė teisingumo ministras E. Jankevičius.
Žmonės dėl įvairių priežasčių nori turėti vardą ar suteikti vaikui vardą, kuris neatitinka lietuvių kalbos taisyklių. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovaujasi teisės aktais dėl valstybinės kalbos naudojimo ir atsisako tokius vardus įrašyti į dokumentus.
Žmonės, kuriems civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įrašyti jų pageidaujamus vardus į asmens dokumentus, turi teisę tokį atsisakymą skųsti teismui. Per pastaruosius trejus metus buvo priimta apie 10 teismų sprendimų, kuomet civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos įregistruoti vardus ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Visi žmonių prašymai dėl vardų keitimo teismuose iki šiol buvo patenkinti.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas leido registruoti vardus Anna, Emilia, Leyla, Malgorzata, Nikolle, Pia Maria, Šiaulių apylinkės teismas – vardą Naomi.
Teismai, nagrinėdami tokius prašymus, vertina, ar tokie vardai jau yra įrašyti į Gyventojų registrą, ar asmuo naudojasi laisvo judėjimo teise Europos Sąjungoje, ar priklauso tautinei mažumai ir kitas aplinkybes. Kartais teismai vertina tik vieną aplinkybę – kad tokie vardai yra registruoti Gyventojų registre, taigi tokio pačio vardo nepripažinimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokie vardai nesukelia jokios grėsmės viešajam interesui ir valstybinės kalbos saugumui. Viename teismo sprendimų pažymėta, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.
Diskusijoje dalyvavę civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojai siūlė, kad vardų rašymo dokumentuose tvarką reikėtų liberalizuoti. Darbuotojams dažnai tenka išklausyti žmonių pretenzijų, kuomet atsisakoma įrašyti į dokumentus pageidaujamus vardus.
Žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovai tikino, kad vardo pasirinkimo tvarka irgi turėtų būti liberalesnė, kadangi tai, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, yra teisės į privatų gyvenimą dalis.
Susitikime dalyvavę kalbininkai tvirtino, kad vardai turėtų būti rašomi tik laikantis lietuvių kalbos taisyklių.
Diskusijoje buvo pabrėžta, kad lietuvių kalbai yra suteiktas ypatingas statusas, tačiau įstatymų leidėjui suteikta teisė sureguliuoti asmenvardžių rašybos klausimus.
