Dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų kaltinimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei

Teismui perduotoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

2020 m. vasario mėnesį Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19 plitimo grėsmės ir kovo 14 d. paskelbtas karantinas. Siekiant diagnozuoti asmenis, turėjusius kontaktus su tikėtinu ar patvirtintu COVID-19 ligos atveju, buvo nuspręsta nedelsiant įsigyti greitųjų serologinių testų, kurie, kaip nustatyta tyrimo metu, naudotini ne COVID-19 ligai diagnozuoti, bet persirgtai infekcijai nustatyti.

Generalinės prokuratūros pranešime teigiama, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad kaltinamoji, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovo 18 d. iki kovo 20 d. galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovui ir darbuotojams. Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai Linai Jaruševičienei suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį laboratorija iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 000 vnt. greitųjų serologinių testų pažeidžiant imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei buvo sumokėta 6 050 000 eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Lietuvos bendrovės, veikdamos nesąžiningai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti neprotingo dydžio pelną, bei priteisė Lietuvos valstybei 4 142 600 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, gautos specialistų išvados, atlikti kiti būtini proceso veiksmai.