Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis vardija jau dabar vykdomas priemones, skirtas šeimų stiprinimui: tai kompleksinės paslaugos šeimai, bazinis paslaugų šeimai paketas, mamadieniai ir tėvadieniai, iki 24 mėnesių trunkančios apmokamos vaiko priežiūros atostogos dirbantiems tėvams, galimybė dalį laiko tėvams su vaikais dirbti nuotoliniu būdu arba gaunant ligos išmoką slaugyti sergančius vaikus.

Šeimos stiprinimo programoje nustatyti uždaviniai ir numatytos kryptys, padedančios sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti.

Strategijoje taip pat numatytas siekis plėtoti finansines paskatas, plėsti būsto pasirinkimo galimybes, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, šeimos sveikatos būklę, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.

Šeimos stiprinimo programoje numatyti 2 pagrindiniai tikslai. Pirmasis - ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą. Antrasis tikslas - stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškylančias problemas. Plėtojant reikiamą paramą ir vykdant šeimos politikos formavimo koordinavimą, stebėseną bei vertinimą.

Programai įgyvendinti kas 3 metus bus rengiami ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami veiksmų planai, suderinti su dalyvaujančiomis institucijomis.

Sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininkės Editos RAŠČIAUSKAITĖS-MORKŪNIENĖS komentaras:

Kol kas programos patvirtinimas labiau atrodo kaip rinkiminė akcija. Džiugu, jeigu šeimos iš to išloš. Tačiau programos įgyvendinimas priklausys nuo to, kas laimės rinkimus ir atėję į valdžią programą įgyvendins.

Vyriausybės programoje viskas nurodoma labai gražiai. Pavyzdžiui, didelis dėmesys skiriamas paimtų vaikų aplinkos arčiau namų užtikrinimui. Šiandien vaikai, patekę į laikinąją globą, kartais pabūna pas 2-3 globėjus. Taip pažeidžiami vaiko interesai. Atrodo, kad institucijos siekia, jog tėvai su paimtais vaikais bendrautų kuo mažiau. Jau įprasta, kad vaikai globai išvežami į kitą Lietuvos kraštą. Pavyzdžiui, iš Jonavos į Gargždus už daugiau kaip 200 kilometrų. O tada traktuojama, kad tėvai nevykdė įsipareigojimų lankyti vaiką.

Taip pat programoje kalbama apie paslaugų pasiekiamumą. Galiu pasakyti, kad pagalbos ir paslaugų šeimoms yra pakankamai, tik jos netikslingai paskirstomos. Šeimoms skiriama daug nereikalingų paslaugų arba jos neturi galimybės jomis pasinaudoti. Taip švaistomi valstybės pinigai.

Be to, paslaugos brukamos, kada jų nereikia. Tai įbaugino šeimas. Žinau ne vieną atvejį, kai šeima, ieškojusi pagalbos, galiausiai nukentėjo. Nes norint priskirti šeimai paslaugas, sistema įpareigoja pradėti atvejo vadybą. Pasitaiko atvejų, kai į mus kreipiasi šeimos ir mes net patys patariame, kad geriau nesikreipti į vaiko teisių specialistus, ieškant pagalbos. Nes bus priskirtos prie rizikos šeimų ir turės daug problemų. Pavyzdžiui, kai šeimoje auga sunkiai auklėjamas paauglys arba tėvai kreipiasi pagalbos, ieškodami psichologo. Šeimai pradedamas atvejo vadybos procesas, atliekamos kitų vaikų apklausos, tėvams liepiama lankyti pozityvios tėvystės kursus. Šeimos stengiasi nesikreipti į institucijas, nes sulaukia ne pagalbos, o gausybės įpareigojimų.

Todėl būtų labai gerai, jeigu programa neliktų tik programa, o iš tiesų veiktų. Spragų sistemoje yra labai daug. Tačiau nei programos, nei įstatymai situacijos nepakeis, jeigu nesikeis jų įgyvendintojai. Manau, pirmiausia reikalingi reikšmingi pokyčiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.