Dar praėjusių metų rugsėjį finansų ministrė Ingrida Šimonytė visai Lietuvai žadėjo, kad nuo sausio 1-osios pakėlus akcizus dyzelinui šių degalų kaina augs ne daugiau kaip 12 centų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Šiandien naftos produktų pardavėjai jau atvirai šneka, kad dyzelinas dėl didesnių mokesčių brangs daug labiau.
Apmokestino ir atsargas
Palyginus vakarykštės dienos ir gruodžio 31-osios Lietuvos degalinių tinkluose pardavinėjamo dyzelino kainas paaiškėjo, kad mažiausiai - 4 centais už litrą (ct/l) - šios rūšies kuras brango “Neste” ir “Lukoil” degalinių tinkle, o daugiausiai - net 10 ct/l - jos ūgtelėjo “Statoil” degalinių tinkle.
“Statoil” degalinių tinkle Vilniuje dyzelino litras vakar po vidurdienio kainavo 4,09 lito, “Orlen” - 4,08 lito, “Lukoil” - 4 litus, “Neste” - 3,97 lito.
Daugiau nei 4 litus už litrą dyzelinas kainavo tik 2008 metų viduryje, kai jo kaina viršijo visų laikų rekordą ir siekė kone 4,5 lito už litrą.
Nuo sausio 1 dienos Lietuva padidino dyzelino akcizo tarifą nuo galiojusių 947 litų už tūkstantį litrų iki 2011-aisiais įsigaliojusio Europos Sąjungos minimumo - 1043 litų už tūkstantį litrų.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius “Respublikai” atskleidė, kad didžiausias dešimties centų už litrą pabrangimas dar ne riba. “Iki šios savaitės pabaigos degalinės išparduos dyzeliną, pirktą dar iki naujų akcizų įvedimo, tada ir paaiškės tikroji šių degalų kaina. Manau, ji augs kur kas daugiau nei dvylika centų už litrą, kaip žadėjo I.Šimonytė”, - tvirtino pašnekovas.
Paklaustas, kodėl skirtinguose degalinių tinkluose dyzelino kaina skiriasi net keliais centais, L.Vosylius neatmetė galimybės, kad kai kurios degalinės jau perka kurą iš jo gamintojos “Orlen Lietuva” padidintomis kainomis. “Pardavinėdama dyzeliną gamykla iškart įskaito padidintą mokestį. Dėl to iš pradžių “Orlen Lietuvoje” dyzelinas pabrango 10 ct/l, vėliau šis pabrangimas sumažėjo iki 8 ct/l. Degalinių tinkluose dyzelinas turėtų brangti ne mažiau. Paprasčiausiai, tarkim, degalinių tinklas “Lukoil Baltija” turi daugiau talpyklų, kur gali laikyti rezervą, o “Statoil” - mažiau. Todėl šiame tinkle ir pabrangimas buvo didesnis”, - atskleidė L.Vosylius.
Degalinių tinklų atstovai padėtį komentavo kiek kitaip. “Valstybė nauju mokesčiu neapmokestino tiktai tų atsargų, kurios buvo degalinėse. Tačiau jos buvo labai mažos ir per pirmas tris naujųjų metų dienas mes jas išpardavėme. Laikome dyzeliną ir nuosavame terminale Vilniuje. Tačiau iš ten išvežamos atsargos automatiškai apmokestinamos padidintu mokesčiu. Todėl ir kaina atitinkama”, - “Respublikai” aiškino “Statoil Lietuvos” Pardavimo ir tiekimo departamento vadovas Giedrius Bagdzevičius.
Energetikos ministerija atsivėrė tylos siena
Prieš kurį laiką apie ketinimus palengvinti Lietuvos vairuotojų kančias pranešė Energetikos ministerija. Jos vadovas Arvydas Sekmokas pažadėjo, kad bus pakeista privalomųjų naftos produktų atsargų kaupimo tvarka. Jei bus priimti atitinkami sprendimai, šių produktų rezervo kaupimą reguliuotų tik valstybė. Dabar tuo dažniausiai užsiima naftos produktus importuojančios kompanijos. Ne paslaptis, kad didžiausia iš jų - naftos perdirbimu užsiimanti “Orlen Lietuva”. Anot oficialaus Energetikos ministerijos pranešimo, “pakeitimais bus siekiama mažinti rekordines aukštumas pasiekusias degalų kainas ir didinti naftos produktų importą”.
“Šalyse kaimynėse, pavyzdžiui, Estijoje, padidinus užsienyje laikomų atsargų normą ar valstybei perėmus rezervo administravimo išlaidas, importas auga, o dėl didesnės konkurencijos kainos sumažėja”, - žiniasklaidai tvirtino A.Sekmokas.
Bet, iš visko sprendžiant, tai tėra Energetikos ministerijos ir galbūt asmeniškai paties ministro viešųjų ryšių akcija.
Vakar per pusdienį energetikos ministro institucija taip ir nesugebėjo atsakyti į tris paprastus “Respublikos” klausimus, kurie skambėjo šitaip: “1. Valstybė rengiasi prisiimti atsakomybę už valstybės degalų rezervo kaupimą. Už jį bus mokama mokesčių mokėtojų pinigais. Ar viena naujosios tvarkos iniciatorių Energetikos ministerija gali garantuoti, kad rezervą perėmus į valstybės rankas degalų kainos iš tikrųjų sumažės? 2. Galbūt šiuo klausimu yra atskirų susitarimų su “Orlen Lietuva”, kitais degalų rezervo kaupikais?
3. Kas bus, jei valstybei prisiėmus naštą dėl valstybės rezervo degalų kainos nemažės? Galbūt “Orlen Lietuvai” ir kitiems degalų importuotojams bus taikomos sankcijos?”
Kils visų prekių kainos
Dyzelino kainoms staigiai šovus į viršų, paskui jas žada kilti autobusų bilietų, maisto ir galbūt kai kurių kitų prekių kainos. Tai logiška - kroviniai dažniausiai yra vežiojami automobiliais, varomais dyzelinu.
Pavojaus varpais skambina ir nacionalinė vežėjų asociacija “Linava”. Jos prezidento Algimanto Kondrusevičiaus teigimu, vežėjai bus priversti nuostolius, atsiradusius dėl pabrangusio dyzelino, užkrauti ant klientų pečių, sumažės vežėjų iš Lietuvos konkurencingumas.
Anot “Linavos” vadovo, dyzeliną būtų galima atpiginti ne keičiant valstybės naftos produktų rezervo įstatymą, o biopriedų naudojimo tvarką. “Tereikia leisti į degalus pilti mažesnę brangesnių biologinių degalų dalį ir problema bent iš dalies būtų išspręsta. Tačiau šito kažkodėl niekas nenori imtis”, - “Respublikai” tvirtino A.Kondrusevičius.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
