respublika.lt

Perteklinis mirčių skaičius šokiruoja: jei kovotume kaip Švedai, būtume išsaugoję 4500 gyvybių Komentuoja gyd. G. Akelaitis (100)

2021 balandžio 15 12:18:00
Justina GAFUROVA

„Vakaro žinios" ne kartą rašė apie tai, kad, apribojus medicinines paslaugas, žmonės nesulaukia gydymo ir dėl to didėja mirtingumas. Pagaliau ši statistika ėmė badyti akis ir politikams. Pirštu į šiurpius skaičius beda opozicija, reikalaudama valdančiųjų prisiimti atsakomybę už rekordinį perteklinių mirčių skaičių.

×
nuotr. 11 nuotr.
Arūno Cironkos koliažas.

 

Vakar vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratas Julius Sabatauskas pranešė, kad kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, prašydamas atlikti tyrimą dėl rekordinio Lietuvos gyventojų mirtingumo pandemijos metu.

Jau ir politikai supranta, kad tai - apribotų gydymo paslaugų pasekmė. „Perteklinių mirčių kiekis pandemijos metu šalyje siekia daugiau kaip 9 tūkst., taigi beveik pustrečio karto viršija žmonių, mirusių nuo COVID-19, kiekį. Tokią situaciją mes siejame su medicininių paslaugų teikimo ribojimais.

Visgi drįstame teigti, kad kitų šalių, tokių kaip Švedija ir Suomija, praktika rodo, kad tuometinių valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas. Galėjome teikti medicinines paslaugas ir taip išsaugoti didžiąją dalį gyvybių. Tik Bulgarija ir Rumunija 2020 metus baigė prasčiau nei mes, o štai Švedija sugebėjo išsaugoti 2 kartus, Estija - 3, o Danija ir Suomija - 6 kartus daugiau gyvybių nei mes.

Jei Lietuvos kovos su COVID-19 efektyvumas atitiktų Švedijos lygį, nuo pandemijos pradžios būtume išsaugoję maždaug 4500 gyvybių, o jei elgtumėmės taip pat racionaliai kaip Suomija, išsaugotų gyvybių skaičius siektų net 7500.

Matau pavojingą tendenciją, kai Vyriausybė išimtinai koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius yra šokiruojantis", - konferencijoje sakė J.Sabatauskas.

Politiko teigimu, I.Šimonytės Vyriausybė susiklosčiusios situacijos neanalizuoja. Tai rodo, kad šis klausimas valdantiesiems nesvarbus: „Vyriausybė nemato šių šiurpių skaičių. Deja, valdantieji išimtinai sprendžia karantino valdymo ir vakcinavimo klausimus. Sprendžia, kada riboti, o kada leisti judėjimą. Kada atidaryti parduotuves ir barus, kokius paramos paketus skirti verslui. Ir visiškai ignoruoja susikaupusią žmonių, kuriems būtinos medicininės paslaugos, eilę.

Daugelio medikų, ypač kaimiškose savivaldybėse, darbas 2020 metais Lietuvoje buvo sustabdytas nuo kovo iki gegužės. 2020 metų vasarą tuometinėje Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybėje pradėta kalbėti apie sveikatos paslaugų atkūrimo tikslingumą. Šį klausimą tęsia ir dabartiniai valdantieji, bet kalbos ir lieka tik kalbomis, nes net deklaruojant siekį didinti paslaugų apimtį, paskiepijus daugumą medikų, karantino pradžioje įvesti paslaugų teikimo reikalavimai nebuvo sušvelninti.

Iki pandemijos buvusi sveikatos paslaugų apimtis nėra atstatyta iki šiol, o valdantieji dėl smukusio paslaugų vartojimo linkę kaltinti bijančius pacientus ir net nebando aiškintis, kodėl po užsiregistravimo pastariesiems dažnai ilgiau nei mėnesį tenka laukti vizito pas šeimos gydytoją."

Perteklinių mirčių Lietuvoje ir kitose Europos šalyse statistiką analizavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras dr. Gediminas Černiauskas nurodo, kad Lietuvos situacija - viena prasčiausių Europoje.

„Jei palygintume visas Europos Sąjungos valstybes praėjusiais metais pagal tą patį kriterijų - kiek praėjusiais metais padaugėjo mirčių, lyginant su 2019 metais, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo. Blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija, o tokios šalys kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji praėjusių metų pavasarį šaipėsi kaip iš blogiausio pavyzdžio, pasiekė du kartus geresnį rezultatą", - sako G.Černiauskas.

Jis primena: Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį, pavyzdžiui, Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, todėl ši šalis yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių.

„Analitikai surinko informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus ES narėse pirmojo COVID-19 karantino laikotarpiu iš 16 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva", - teigia G.Černiauskas.

Jo minimame tyrime nurodoma, kurios valstybės nuo griežtų draudimų susilaikė ir apsiribojo tik rekomendacinio pobūdžio priemonėmis (Austrija, Ispanija). Dar kitose šalyse buvo nuspręsta apriboti tik privataus sektoriaus teikiamas paslaugas, o viešosiose gydymo įstaigose beveik visos paslaugos liko prieinamos (Estija, Liuksemburgas).

Pavyzdžiui, Ispanijoje priimtuose teisės aktuose dėl gydymo paslaugų apribojimo buvo numatyta galimybė autonominėms bendruomenėms savarankiškai priimti sprendimus, tačiau šios priemonės turi būti taikomos palaipsniui, racionaliai naudojant turimus žmogiškuosius išteklius, tačiau netaikant jų nėščioms moterims.

Interviu su Marijampolės ligoninės chirurgu - ortopedu Gediminu AKELAIČIU:

- Ar ne laikas pripažinti, kad gydymo paslaugų apribojimas buvo didelė klaida?

- Tai akivaizdu. Dabar kalbama apie padidėjusį mirčių skaičių, bet to ir buvo galima tikėtis. Karantine gyvename jau daugiau kaip metus. Darbo intensyvumas gydymo sektoriuje padidėjo, bet darbuotojų - nepadaugėjo. Specialistų niekas papildomai nepriėmė, o vietoj to visi diagnostikos specialistai buvo numesti į „kovidinius" skyrius, sustabdžius įprastą jų darbą. Lyg jokių kitų ligų nebūtų likę. O dviejose vietose žmogus dirbti negali.

Tad natūralu, kad gydymo įstaigose sustojo operacinių darbas. O tai yra gydymo įstaigos širdis. Kaip tuomet gali nebūti užleistų ir negydomų kitų ligų? Tai natūralus rezultatas, kurio reikėjo tikėtis. Tokie pacientai, negavę gydymo, atvežami tada, kai reikalinga būtinoji pagalba. Tačiau dažnai tokiais atvejais jau negalime padėti, nesame dievai.

- Kas turėtų prisiimti už tai atsakomybę?

- Tie, kas priėmė gydymo paslaugų apribojimo sprendimus ir vėliau juos tęsė. Tai yra Seimas, Vyriausybė ir prezidentas. Nes situacija negerės. Juk neatlikus pacientui diagnostikos, jo liga tik sunkėja.

O gydymas per nuotolį yra tik imitavimas. Nepamatęs paciento, jo nepalietęs, „nepaklausęs", negaliu susidaryti pirminės nuomonės, kokius tyrimus jam reikia skirti. Tik iš tyrimų rezultatų galima spręsti, kokį gydymą jam skirti. Dažniausiai nuotolinis gydymas baigiasi vaistų išrašymu ir patarimu, kad kai bus blogiau, pacientas tiesiog skambintų greitajai. Blogiausia, kad žmogus gali papasakoti ne tuos simptomus, kurie yra svarbiausi. Pabendravęs su mediku, pacientas nurimsta, manydamas, kad jau gavo gydymą. O liga gali likti nediagnozuota ir progresuoti toliau.

Bet nepanašu, kad politikus domina reali situacija, nesvarbu, ar jie pozicija, ar opozicija. Pakalbėjimas spaudos konferencijoje nieko neišspręs. Reikia kalbėti su medikais, kurie mato realią situaciją ir priimti konkrečius sprendimus.

- Kodėl medikai, matantys realią situaciją, neprotestuoja, nebando pasipriešinti?

- Medikų niekas neklausė. Klausoma tik tų, kurie yra palankūs arba sėdi patogiose vietose. Jiems tokia situacija yra naudinga. Vyksta propaganda į vienus vartus, skelbiant gąsdinančią statistiką. Bet jeigu mums kasdien skelbiama, kiek žmonių mirė nuo koronaviruso, tai reikėtų skelbti, kiek iš viso jų mirė Lietuvoje per dieną ir nuo kokių ligų. Tačiau už tai turbūt niekas nemoka, o už koronaviruso reklamą moka gerai.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (100)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADĖTIS GERĖJA: Ispanija sekmadienį atšaukė nuo spalio galiojusią nepaprastąją padėtį, kuri buvo įvesta kovojant su naujojo koronaviruso pandemija. Ispanai pirmą kartą po daugelio mėnesių vėl galės keliauti tarp šalies regionų.
  • SPROGIMAI: vakarinėje Kabulo dalyje prie vienos mokyklos nugriaudėjo trys sprogimai, šeštadienį pranešė Afganistano vidaus reikalų ministerija, nepateikdama detalių.
  • NELAIMĖ: per viename Somalio sostinės Mogadišo rajone kilusius staigius potvynius žuvo vienuolika vaikų.
  • RADINIAI: Dievogalos kaime, kluone, moteris (g. 1968 m.) rado šautuvą, 146 vnt. įvairaus kalibro šovinius, granatą, du detonatorius, vieną sprogdiklį, galimai tris trotilo briketus, rankinę granatą ir pirotechninį užtaisą, kuriuos pasiėmė policijos pareigūnai.
  • APSINUODIJO: valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, penktadienį gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą - blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi šios mokyklos valgykloje ir keletas iš jų jau gydomi ligoninėje.
  • AR NEBAISU: ketvirtadienį Vilniuje, atliekų surinkimo bei rūšiavimo teritorijoje, rasta galimai žmogaus kaukolė - policijos departamento pranešime sakoma, kad ji aptikta apie 15 val. Liepkalnio gatvėje.
  • PAVOJINGA ZONA: Filipinams priklausančią Mindanao salą sudrebino 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, ketvirtadienį pranešė šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas.
  • RADINYS: trečiadienį atliekant remonto darbus Bulgarijos sostinėje, Caro Boriso III gatvėje, buvo rasta XX amžiaus vidurio aviacinė bomba - radinio vieta atitverta, sprogmens neutralizuoti atvyko išminuotojai.
  • VĖL NEBUS: didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“, sutraukdavusi šimtus tūkstančių pirkėjų, šią gegužę nebus organizuojama - tai jau trečias kartas iš eilės, kai dėl pandemijos ir karantino ribojimų „Akropolis Group“ nusprendė atšaukti didžiųjų nuolaidų dienas.
  • STEBUKLAS: moteris iš Malio antradienį pagimdė devynetuką – dviem kūdikiais daugiau nei medikai matė motinos įsčiose per tyrimus ultragarsu - 25 metų Halima Cissė dėl geresnės medicininės priežiūros atvyko į Maroką, kur jai po cezario pjūvio operacijos gimė penkios mergytės ir keturi berniukai.
  • NEDRAUGIŠKI: sulaukusi kelių vartotojų skundų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas” nevykdė pareigos atsakyti į rašytines vartotojų pretenzijas ir todėl įmonei skirta 400 eurų bauda.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar išdrįstate išreikšti savo nuomonę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +7 C

+7 +12 C

 

+9 +15 C

+10 +14 C

+19 +22 C

 

+19 +21 C

0-6 m/s

0-8 m/s

 

0-8 m/s

       

Nuorodos