19 nuotr.Pirmadienį Prezidentūra priėmė net 3 karalius, 6 užsienio valstybių prezidentus ir dar kelis garbius svečius. Visi jie į Vilnių sugužėjo paminėti Lietuvos Valstybės dienos ir Lietuvos vardo tūkstantmečio.
Į Lietuvos sostinę atvyko Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas, Estijos premjeras Andrusas Ansipas su žmona, Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas su žmona, popiežiaus Benedikto XVI legatas, kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Andželas Sodanas, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis su žmona, Suomijos prezidentė Tarja Halonen su vyru, Norvegijos karalius Haroldas V, Latvijos prezidentas Valdis Zatleras su žmona, Švedijos karalius Karolis Gustavas XVI su karaliene Silvija, Danijos karalienė Margarita II ir kiti.
Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo renginiai vakar prasidėjo vidurdienį valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir prezidento Valdo Adamkaus kalba Simono Daukanto aikštėje. Vėliau garbingi svečiai dalyvavo Vilniaus arkikatedroje aukojamose iškilmingose šv. Mišiose. Minia žmonių šūksniais ir mojuodama pasitiko į katedrą einančius prezidentus ir monarchus, o šie irgi nepasididžiavo pamojuoti.
Pasimeldę susirinkusieji dalyvavo pastatytų, bet iki galo vis dar neįrengtų penktadalio milijardo litų vertės Valdovų rūmų atidarymo ceremonijoje. Po dar kelių oficialių renginių ir baigiamojo Dainų šventės koncerto svečiai buvo iškilmingai priimti Prezidentūros rūmų kieme.
Beje, Valstybės dienos išvakarėse maždaug 40-yje valstybių vienu metu - 21 val. Lietuvos laiku - lietuviai giedojo Lietuvos himną.
Prieš suskambant himnui buvo iškilmingai atidengta beveik keturių metrų aukščio bronzinė “Tautiškos giesmės” autoriaus Vinco Kudirkos skulptūra priešais Vyriausybės rūmus.
Tiesa, Lietuvos tūkstantmečio vardo minėjimo šventė ne visiems buvo džiugi. Mažiausiai vienai valdiškai kontorai ji reikš saulėlydį. Atrodo, kad bus išformuota Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Prezidentūros, nes daugiau ko minėti ji lyg ir nebeturės.
Šokių diena
Sekmadienio vakaras buvo paskirtas lietuviškiems šokiams. Valstybės vadovai ir dar keli tūkstančiai žiūrovų galėjo stebėti, ką moka apie8 tūkstančiai šokėjų.
Šokių vakaras vyko senutėliame Vilniaus “Žalgirio” stadione, kuriame UEFA yra uždraudusi rengti tarptautines futbolo rungtynes. Tačiau tūkstančių žiūrovų tai neatbaidė. Į stadioną pateko net premjeras Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Visi - su antrosiomis pusėmis. Šokėjų pasirodymą stebėjo ir išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šventės pradžioje visi jos dalyviai sugiedojo Lietuvos himną, po to stebėjo šleivapolkę, kubilinį bei kitus šokius. Renginyje, trukusiame apie pustrečios valandos, buvo gausu ir užsienio lietuvių.
Beje, griežto reglamento, kaip reikia apsiauti, nebuvo, todėl dalis šokėjų avėjo vyžomis arba buvo basi.
Pagrindinis renginio akcentas - visų dalyvių suėjimas į “Žalgirio” stadiono aikštę ir gyvo užrašo “Lietuva” sudarymas.
Dainų diena
Vakar vakare baigėsi Lietuvos švenčių maratonas. Jį vainikavo baigiamasis Dainų šventės koncertas Vilniaus Vingio parke.
Valstybės dieną Vilniuje baigėsi Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventė, sukvietusi per 40 tūkstančių dalyvių.
Paskutinė šventės Dainų diena “Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai” liepos 6-ąją Vingio parko estradoje suvienijo apie 11 tūkstančių dainininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio, o prieš tai įspūdingos eitynės nuvingiavo centrinėmis Vilniaus gatvėmis.
Dalyvaujant Lietuvos ir užsienio šalių vadovams, Vingio parke atidengtas skulptoriaus Tado Gutausko sukurtas “Vienybės medis”, simboliškai suvienijantis pasaulio lietuvius po Lietuvos dangumi. Iš penkių granito luitų sukurta devynių metrų aukščio skulptūra primena tautinę verpstę, kurioje įamžinta 100 žymiausių istorinių Lietuvos didvyrių bei nepriklausomos Lietuvos iškiliausių asmenų pavardžių.
Šventės organizatoriai tvirtina, kad liepos 1-6 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventė keliolikoje renginių įvairiose sostinės erdvėse vėl leido pajusti dalyviams ir žiūrovams gyvąją tautos dvasią ir viso pasaulio lietuvių ryšį su gimtąja žeme.
Švenčių kronika
Kol šalies vadovai mėgavosi šventinėmis iškilmėmis ir užsienio valstybių monarchų dėmesiu, dalis tautos ilgąjį savaitgalį išnaudojo kriminalinei statistikai pildyti.
Ir vėl pasitvirtino policijos baimingi pareiškimai dėl ilgųjų savaitgalių. Dar kartą įrodyta, kad ne visi tautiečiai moka švęsti. Bene populiariausi praėjusių švenčių nusikaltimai - susišaudymai.
Šeštadienį popiet Kaune rastas 22 metų jaunuolis su šautinėmis žaizdomis rankose ir pilve. Nuvežtas į ligoninę nukentėjusysis nieko nekomentavo. Sekmadienio naktį Kauno rajone, Čekiškėse, šūviu į koją sužalotas 50-metis. Tą pačią dieną popiet Marijampolės rajone, Šventaragio kaime, nežinomas asmuo šūviu į petį sužalojo 12-metį paauglį, važiuojantį dviračiu. O vakare Kaišiadorių rajone, Karčiupio kaimo užeigoje, į pilvą šūviu sužalotas 24-metis. Įvykio aplinkybės nežinomos.
Kryžkalnyje nežinomi asmenys šventei rengėsi iš anksto: naktį į šeštadienį jie apiplėšė degalinę, tačiau pagrobta tik nedidelė pinigų suma.
Baisus savaitgalis buvo motociklininkams. Sekmadienį Širvintų rajone žuvo 28 metų vyras, kuris nesuvaldė motociklo ir nuo jo nukrito. Dar skaudesnė avarija įvyko Neringoje. 25 metų vaikino vairuojamas motociklas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su autobusu. Per eismo įvykį žuvo nenustatytos tapatybės apie 25 metų motociklo keleivė ir vairuotojas.
Į policijos akiratį pateko ir užsieniečiai. Sekmadienį apie vidurdienį sulaikyti du Lenkijos piliečiai, kurie šlapinosi viešoje vietoje - šalia Vyriausybės pastato.
Šeštadienio vakarą policijos dėmesio taip pat sulaukė grupelė rusakalbių jaunuolių. Girti pienburniai Katedros aikštėje keikė lietuvius, demonstratyviai gėrė alkoholį, visureigio grotuvą paleidę visu garsu bandė nustelbti aikštėje skambančią tautinę muziką. Kelis triukšmadarius policijai pavyko sučiupti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
