1 nuotr.Naujasis Darbo kodeksas įtvirtino, kad įmonėse, turinčiose 20 ir daugiau darbuotojų, turėtų būti sudarytos darbo tarybos. Tačiau dar ne visose bendrovėse jos veikia. O juk per darbo tarybas darbuotojams suteikiama galimybė dalyvauti organizacijos valdymo, vadybos procesuose. Be to, darbo tarybos orientuotos į tai, jog būtų atstovaujama visiems darbuotojams ir visoms, kartais gal rečiau girdimoms, darbuotojų grupėms.
Darbo taryba turi dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti; teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų; esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą, suderinus su darbdaviu susirinkimo datą, laiką ir vietą.
Darbo tarybos ne tik pateikia darbuotojų nuomonę atskirais klausimais, tačiau per dalyvavimą organizacijos procesuose užtikrina geresnį sprendimų įgyvendinimą. Kai konkretus darbuotojas žino, kodėl buvo priimti tam tikri sprendimai, jis labiau motyvuotas gerinti visos organizacijos veiklą. Taigi darbo tarybos yra naudingos ir darbuotojui, ir darbdaviui. Gerai veikiančios tarybos gali įvesti daugiau skaidrumo, nuo darbdavio pečių nukelti dalį sunkių sprendimų naštos.
Nors darbdavys ir neturi pareigos įgyvendinti visus darbo tarybos pasiūlymus, tačiau negali ir jų ignoruoti: įstatymas įpareigoja konsultuotis ir siekti abi puses tenkinančio sprendimo. Negana to, konsultacijos su darbo taryba negali būti formalios - sprendimo ieškoti vis dėlto reikės kartu. O jei darbdavys nevykdys susitarimų, darbo taryba turi inicijuoti kolektyvinio darbo ginčą - darbdaviui tokiu atveju gresia bauda, kurią skiria Darbo ginčų komisija. Darbdaviai iš anksto turi pranešti darbo tarybai apie planuojamas patvirtinti darbo tvarkos taisykles, darbo normų nustatymo taisykles, darbo mokėjimo sistemą ir kt. Darbdavys, sumanęs atleisti grupę darbuotojų, parduoti ar reorganizuoti įmonę, privalo apie tai pranešti darbo tarybai. Jei nesikonsultuos su darbo taryba dėl grupės darbuotojų atleidimo, darbdavys negalės jų atleisti.
Pareiga inicijuoti darbo tarybos sudarymą ir sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją priklauso darbdaviui. Jam įvykdžius šį reikalavimą, tolesnė jos veikla yra iš esmės savarankiška.
Į darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, įeina ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 narių. Rinkimuose į darbo tarybą gali dalyvauti visi darbuotojai - nėra jokių ribojimų etato daliai, einamoms pareigoms, o ir išdirbtas privalomas laikas - pakankamai trumpas (rinkėjui - 3 mėn., kandidatui - 6 mėn.). Idealiu atveju, darbo tarybos nariai turėtų turėti ekonominių, finansinių, personalo valdymo, teisinių žinių, kad jie išmanytų su jais derinamus dokumentus. Tuomet galima didžiulė šio instituto nauda.
Darbo kodekse nėra numatyta darbdavio atsakomybė, jeigu nesudaryta darbo taryba. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą ir konstatavusi, jog darbdavys tyčia ar dėl aplaidumo (neatsargumo) neorganizuoja darbo tarybos rinkimų, gali skirti administracinę nuobaudą.
Išsamiau apie šalių interesų atstovavimą kviečiame konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu www.socdialogas.lt
Užs. Nr. 328
