1 nuotr.Norėčiau pratęsti neseniai „Respublikoje" skelbtą diskusiją apie mūsų valstybėje pamirštamus jai nusipelniusius žmones, nes, manau, prelegentai nepalietė kai kurių svarbių dalykų. Skaudu, kad vyksta tokie procesai, kai talentingi, pasiekę puikių rezultatų profesionalai nemotyvuotai ir su didžiule žala įmonei ar net visai gamybos ir verslo krypčiai atleidžiami, šalinami iš kelio grupuočių ar politinių suokalbių užsakymais. Taip buvo su geležinkeliais ir miškais, valdant „valstiečiams" ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. Dar daug dešimtmečių bus kuriamos odės „dujinei laisvei" ir daugybei kitų valstybės valdomų įmonių. Keistai dabar skamba „valstiečių" pasigraudenimai, kaip piktoji prezidentė ir klastingasis ministras jų naivius pūkuotukus prigavo.
Europiniu lygiu lyderiais pripažinti „Lietuvos geležinkeliai" ir pasauliniu mastu vieni geriausiai tvarkomi mūsų miškai buvo radikaliai pertvarkyti, „pagerinti". „Gerinimas" prasidėjo nuo totalinio profesionalų atleidimo. Atsikratyta žmonių iki pat vidurinės grandies, iki meistrų lygio, kurie žinojo, mokėjo, galėjo. Geležinkelių seniai nebėra tarp Europos geriausiųjų, o dėl miškų rauda visa Lietuva. Vyksta brutalus valstybės užvaldymas, kelios grupuotės dalijasi valstybinį ekonomikos sektorių ir veikia beveik sicilietiškais principais. Viena iš aršiausių ir ciniškiausių grupuočių yra „Opus dei". Po jos sparnu prisiglaudė visiški ateistai, amoraliai ir vulgariai pamynę visas krikščionybės tiesas ir principus. Kad ir kokie kilnūs bebūtų šios globalistinės struktūros tikslai, bet lietuviškasis jos sparnas savo antivalstybiška veikla kompromituoja šiuolaikišką Katalikų bažnyčią ne mažiau negu viduramžiais inkvizicija. Reikia labai išvystytos fantazijos, kad įžvelgtum krikščionybės daigą, nustekenant geležinkelius ir užvaldant energetikos sektorių. Atrodo, kad Lietuvą valdantys žmonės ir „dvaro elitas" į šį pasaulį atėjo ne mokytis mylėti, pažinti, tobulėti, bet sukaupti, užvaldyti, turėti. Noriu pasakyti, kad jis labai klysta, daugelis tai mato ir supranta. „Elito" humanitarinis neraštingumas ir dvasinių vertybių nepaisymas - totalus. Čia matau pagrindinį pavojų Lietuvos egzistencijai, žmonėms ir valstybei.
Manau, kad „švabizmai" praūš kaip audra ir vėl, anot Maironio, „išauš kita gadynė". Atsiras žmonių, jie jau randasi ir būtinai susiburs, nes šis vulgaraus ateizmo etapas labai bjaurus. Tie apsilankymai pas popiežių ir po to „sūrio spaudimas" iš savo Tautos tiesiog šiurpina. Visi Kristaus priesakai paminami, perverčiami, suniekinami, išjuokiami. O juk tai yra amžinos bendražmogiškumo ir bendrystės taisyklės. Stebėdamas, kas vyksta valstybėje, pagalvojau, kaip būtų įdomu pasiklausyti vyskupo Motiejaus Valančiaus ir Ingridos Šimonytės dialogo apie narkotikus ir alkoholį, užsienio politikos formuotojo Manto Adomėno dialogo su Antanu Smetona arba švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės dialogo su Vydūnu apie švietimą. Įdomu, ką jie pasakytų valdantiesiems, kur jie veda Lietuvą.
