4 nuotr.„Respublikos" leidiniai" - bene vienintelė žiniasklaidos grupė, drįstanti atskleisti, kad ne visada skiepai - ir nebūtinai „AstraZeneca"- apsieina be šalutinio poveikio. Kita žiniasklaida ir oficialioji valdžia bando įrodinėti priešingai - kad po vakcinacijos visi jaučiasi puikiai. Mat, jei paaiškės tiesa, didesnė tikimybė, jog didžioji dalis žmonių nebus linkę rizikuoti ir skiepytis.
Niekas nesako, kad vakcinos yra blogis. Ne vieną šimtmečius žmoniją varginusią ligą įveikėme būtent skiepų pagalba. Tačiau žmonės turi žinoti ir galimą riziką, kad jai pasirengtų ir galėtų objektyviau apsispręsti.
Prieš daugybę metų skaičiau Stiveno Kingo romaną „Kerė" - apie paauglę, iš kurios mokykloje visi tyčiojosi. O patyčios labiausiai įsismarkavo po to, kai Kerė pirmą kartą susirgo kas mėnesį moteris kamuojančia liga. Tačiau apie tai motina, viena auginusi dukrą, dėl religinių įsitikinimų nebuvo įspėjusi. Klasės draugės, matydamos, kad Kerė visiškai nežino apie šį „šalutinį poveikį", padarė ją dar didesniu patyčių objektu. Taip, tai romanas, tačiau argi gyvenime nenutinka tokių dalykų?
Ar nepanašiai būtų ir su skiepais, jei žmogus būtų šventai įsitikinęs, kad joks šalutinis jų poveikis negalimas? Įsivaizduokite, kiek streso, kiek baimės jis patirtų, jei po vakcinos imtų laužyti kaulus, kūno temperatūra šoktelėtų iki 40 laipsnių. Nerimo būtų daug mažiau, jei asmuo iš anksto žinotų, jog gali pasitaikyti tokie dalykai. Todėl tiesa neturi būti nutylima. Ir ne vien skiepų atžvilgiu. Juk kiekvienų vaistų pakuotėje nurodomas galimas jų šalutinis poveikis, nors kartais jį patiria vos vienas iš šimto. Visais atvejais žmonės apie tai turi būti įspėjami. Juk, pavyzdžiui, jei nebus nurodyta, kad vaistuose yra kokia nors medžiaga, galinti sukelti alergiją, alergišką žmogų jie ir į kapus gali nuvaryti.
