respublika.lt

Damoklo kardas virš kaimiškųjų gimnazijų

(78)
Publikuota: 2024 kovo 21 12:32:25, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Per penkerius metus šalyje uždarytos net 226 valstybinės ugdymo įstaigos. Asociatyvi freepik.com nuotr.

Lietuvoje toliau uždarinėjamos mokyklos. Per penkerius metus šalyje uždarytos net 226 valstybinės ugdymo įstaigos. Pastaruoju metu Damoklo kardas pakibo virš kaimiškųjų gimnazijų. Jų optimizavimas, o tiksliau sakant, uždarymas vykdomas vadovaujantis ne kokybiniais, o kiekybiniais kriterijais, o tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Tą konstatuoja parlamentarė, „valstiečių" frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.

 

Pernai gruodį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Jose numatoma, kad gimnazijoms, kurioms vyresnėse klasėse (vienuoliktoje ir dvyliktoje) nepavyks surinkti po 21 ar daugiau mokinių, teks reorganizuotis į pagrindines, t. y., į dešimtmetes mokyklas.

„Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė ypač didžiulį nerimą kaimiškosiose gimnazijose. Jų bendruomenės mato galimas grėsmes sklandžiai mokyklų veiklai bei vietos gyventojų ateičiai. Tuo įsitikinau apsilankiusi Telšių rajono savivaldybės Tryškių Lazdynų Pelėdos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijose. Dėl laiko stokos nesusitikau Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos bendruomene, tačiau jos problemos analogiškos.

Pagrindinis reformos šalininkų argumentas, kodėl kaimiškųjų miestelių gimnazijose norima panaikinti vienuoliktas ir dvyliktas klases, jeigu jose mokosi mažiau kaip 21 mokinys, - esą mažose klasėse negalima užtikrinti reikiamos ugdymo kokybės. Todėl miestelių gimnazistai turėtų būti vežami į geriausias rajono mokyklas ir gautų kokybiškesnį išsilavinimą, su jais dirbtų geriausi rajono mokytojai ir jiems būtų prieinamos geriausios priemonės, galimybės, įranga ir infrastruktūra", - akcentuoja R.Šalaševičiūtė.

Pasak jos, ši nutarimo nuostata nepagrįstai ir be argumentų netaikoma nevalstybinėms, privačioms mokykloms. Išimtys numatomos gimnazijoms, vykdančioms vidurinio ugdymo programą tautinių mažumų kalba, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba bei kitomis aplinkybėmis.

„Susitikimų gimnazijose su tėvais, mokytojais, gimnazistais metu buvo išsakyti svarūs argumentai, kodėl nesutinkama su tokiomis Vyriausybės nutarimo nuostatomis.

Iškėlus 11-12 klases į kitas mokyklas, kai kuriais atvejais moksleiviams iki ugdymo įstaigos teks važiuoti 40 ir daugiau kilometrų, kasdien mokinys viešajame transporte praleis daugiau nei po 2 valandas o jei jis gyvena ne Varniuose, tai dar daugiau. Įprastos dienotvarkės pakeitimas turės įtakos mokinių egzaminų rezultatams ir tolesnei vaiko karjerai, daugės jaunuolių, turinčių psichologinių problemų. Išauga rizika, kad mažiau vaikų iš kaimiškų vietovių arba miestų, esančių rajono teritorijoje, apskritai sieks įgyti vidurinį išsilavinimą, nesirinks aukštojo mokslo studijų, mažės mokymosi motyvacija, silpnės gebėjimas kryptingai mokytis visą gyvenimą", - pabrėžia Seimo narė.

Anot parlamentarės, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos bendruomenės nuomone, nuo rajono centrų nutolusioms mokykloms įgyvendinant šį nutarimą, negerės švietimo kokybė, nebus ekonominės naudos, bus neefektyviai naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. Didės miesto ir kaimo teritorijose gyvenančių mokinių atskirtis, tai apsunkins ugdymo organizavimą.

„Bendruomenės gyventojų prašyme išsakyti argumentai, kad reikalavimas surinkti po 21 ar daugiau mokinių neatitinka Lietuvos regionų stiprinimo politikos, taip žlugdoma demografinė politika, miestelių kultūrinis, sporto gyvenimas, nustatyti reikalavimai yra ydingi vietos bendruomenėms, vaikų sveikatai ir išsilavinimui. Todėl prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės šį nutarimą atšaukti arba koreguoti, keičiant minimalų mokinių skaičių vidurinio ugdymo programos klasėse iš 21 į 12 mokinių. Su analogiškomis problemomis susiduria šalia Varnių esančios Užvenčio, Laukuvos, Tverų ir kitos Lietuvos kaimiškosios gimnazijos.

Manyčiau, kad jų „naikinimas" buvo užprogramuotas įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą. Teisiškai jas reglamentuojant, numatyta, kad Tūkstantmečio mokyklos yra vaikų įvairovei atviros mokyklos, kad visi Lietuvos vaikai turėtų lygiavertes galimybes mokytis geroje mokykloje, nesvarbu, kur jie gyvena. Šiose mokyklose turėtų būti visa reikalinga infrastruktūra kokybiškam mokymuisi, įrengtos laboratorijos, aplinka pritaikyta specialių poreikių turintiems vaikams, užtikrintas neformalusis ugdymas. Jau tada, kai buvo vertinamos mokyklos, pageidaujančios gauti Tūkstantmečio mokyklos statusą, buvo nustatytas vienas iš kriterijų - 21 mokinys klasėje. Telšių rajono Varnių, Tryškių ir Luokės kaimiškosioms gimnazijoms nebuvo suteiktas Tūkstantmečio mokyklos statusas, numatant, kad perspektyvoje 11-12 klasėse gali nelikti 21 mokinio", - sako R.Šalaševičiūtė.

Pasak politikės, savivaldybių politikams ir tarnautojams prognozuojant ir dėliojant optimalų švietimo staigų tinklą, visada svarbu matyti kiekvienų metų gimstamumo rodiklius, vertinti demografinę situaciją.

„Galima Telšių rajono savivaldybės mokyklų tinklo situacija įgyvendinant nutarimą: Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos gimnazija išliks iki 2025-08-31, o nuo 2025-09-01 bus pagrindinė mokykla, Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija išliks iki 2026-08-31, o nuo 2026-09-01 bus pagrindinė mokykla, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija išliks iki 2027-08-31, o nuo 2027-09-01 bus pagrindinė mokykla. Šių trijų kaimiškųjų gimnazijų tiesiog nebeliks, gimnazijų mokiniai turės rinktis Telšių miesto gimnazijas, juos reikės vežti į Telšius.

Faktiškai mokinių skaičiaus situacija mokyklose rodo, kad mokinių atitinkamais reformų metais nemažės nei Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje, nei Luokės Vytauto Kleivos gimnazijoje, jų užteks išlaikyti gimnazijų statusą (atitinkamais metais mokinių skaičius, įvertinant įvairiausius gyvenimiškus nubyrėjimus, išliks stabiliai didesnis nei 21 mokinys). Pastarąjį pusmetį mokykloms susiskaičiavus visus potencialius savo mokinius, paaiškėjo, kad daugybėje miestelių tiesiog nebeliks gimnazijų, jos taps dešimtmetėmis pagrindinėmis mokyklomis", - teigia R.Šalaševičiūtė.

Mokyklų tinklą numatoma optimizuoti vadovaujantis ne kokybiniais, o kiekybiniais kriterijais, o tai, parlamentarės įsitikinimu, prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

„Klausimas ir siūlymas: mokyklai tapus dešimtmete pagrindine mokykla, jos vienuoliktokai ir dvyliktokai toliau mokysis savo mokyklos patalpose, juos mokys dalis tos pačios mokyklos mokytojų, bet jų etatai priklausys savivaldybės kažkurios gimnazijos skyriui. Taigi, mokiniai negaus tų galimybių ir privalumų, kurie buvo žadami pradedant reformą. Miestelių mokyklų vadovams teks spręsti iššūkį, ką daryti su jų mokytojams sumažėjusiu krūviu, o rajonų centrų gimnazijoms - skubiai ieškoti mokytojų. Buvę miestelių gimnazijų mokytojai mokinius mokys ir paskutinėse klasėse, bet jie dalimi etato priklausys miestelio mokyklai, o kita dalimi etato - rajono centro gimnazijai. Neaišku, kaip bus apskaičiuojami mokytojų darbo krūviai, atitinkamai, mokinio krepšelio pinigai. Manytina, kad faktiškai mokytojų krūvis, valandų skaičius kaimiškose mokyklose sumažės. Ir visa tai siūloma įgyvendinti regionų švietimo bendruomenėms.

Būtina paminėti ir tai, kad paribio savivaldybėse mokyklos vargsta dėl mokinių trūkumo, o trijų didžiųjų Lietuvos miestų mokyklos dūsta nuo mokinių pertekliaus, todėl peršasi išvada, kad mokyklų tinklo reorganizavimo sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Nutarimu patvirtinti kai kurie reikalavimai neapgalvoti, neįvertintos visos galimos neigiamos pasekmės, kurias sukels nutolusių nuo rajono centrų gimnazijų uždarymas. Įtvirtinta tvarka stabdo galimybę siekti aukštų ugdymosi rezultatų, silpnina bendruomenių ekonominį augimą, kultūrinį gyvenimą, socialinius ryšius", - akcentuoja R.Šalaševičiūtė.

Anot jos, Vyriausybė turi persvarstyti savo nutarimą, kad būtų išsaugotos Lietuvos kaimiškosios gimnazijos nuo sunaikinimo, nustatant analogišką reikalavimą - ne mažiau kaip 12 mokinių klasėje, kaip tai numatyta gimnazijoms, vykdančioms vidurinio ugdymo programą tautinių mažumų kalba, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba bei įvertinant ir kitas aplinkybes.

„Antraip besitęsiantis mokyklų uždarymas ir chaosas valstybiniame švietimo sektoriuje dar labiau pakenks vietos bendruomenėms", - reziumuoja Seimo narė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
55
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (78)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+14 +21 C

+14 +21 C

+20 +29 C

+18 +25 C

+20 +25 C

0-9 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s