Dailės mokyklos pastatas sujudino alytiškius

Viešumoje pasklidus kalboms apie galimą Alytaus dailės mokyklos pastato privatizavimą, Dzūkijos sostinėje ir už jos ribų užvirė aistros dėl šios meno mokyklos išsaugojimo. Alytaus šviesuomenė, susibūrusi į iniciatyvinę grupę, paskelbė peticiją, po kuria renkami parašai dėl dailės mokyklos išsaugojimo.

Nerimo kibirkštį įžiebė Alytaus miesto mero Jurgio Krasnicko pasakyti žodžiai, kad vienas iš būdų, kaip racionaliau panaudoti neefektyviai naudojamas ugdymo patalpas, gali būti ir tų patalpų privatizavimas. Vėliau meras J.Krasnickas patikslino, kad spaudos konferencijoje, kalbant apie bendras švietimo įstaigų problemas ir neefektyviai panaudojamas patalpas ugdymo reikmėms, jis tik išsakė savivaldybės tarybos narių pasvarstymus, kaip būtų galima racionaliau naudoti valstybės deleguotoms bei savarankiškoms savivaldybės funkcijoms skiriamas valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. „Tai tik diskusijos, jokie sprendimai nėra priimti“, - akcentavo Alytaus vadovas.

Tačiau to pakako, kad alytiškiai įžvelgtų grėsmę Alytaus dailės mokyklos išlikimui tame pačiame pastate, nes tai ne pirmas kartas, kai kalbama apie jaunųjų alytiškių dailės ugdymo perkėlimą iš miesto centre esančio pušyno į kitas patalpas.

Susibūrė iniciatyvinė grupė, kuriai vadovauti ėmėsi architektas Algirdas Mainelis. Anot jo, išgirdus kalbas apie dailės mokyklos pastato privatizavimą pasidarė labai pikta, nes tai alytiškiams šventa vieta. „Dailės mokykloje buvo įsikūrusi Sąjūdžio būstinė, mokykla mena svarbų mūsų istorijos tarpsnį, todėl negalima visko taip lengvai sugriauti“, - teigė žinomas Alytaus visuomenės veikėjas A.Mainelis.

A.Mainelio nuomone, dar viena priežastis, kodėl reikia išsaugoti dailės mokyklą būtent šioje vietoje, - pastato unikalumas. „Tai viena iš dviejų dailės mokyklų šalyje, kuri buvo suprojektuota specialiai dailės ugdymui. Projekto autorė - garsi architektė Gražina Janulytė-Bernotienė“, - tvirtino architektas.

Apie ypatingą Alytaus dailės mokyklos vietą bei jos skleidžiamą aurą kalba ir vienas iš garsiausių mokinių Algirdas Gataveckas. Jaunojo menininko nuomone, mokyklos erdvė labai gera, ji tiesiog įkvepia kūrybai. Jis iki šiol prisimena, kaip vaikystėje džiaugdavosi, kad dailės mokyklos pastatas skyrėsi nuo paprastos mokyklos. „Man, kaip menininkui, labai daug reiškė, kad panorėjęs galėdavau išeiti iš pastato ir piešti gamtoje, ieškoti ten įkvėpimo. To nebeliks, jei dailės mokykla bus perkelta į paprastą keturkampę mokyklą kuriame nors mikrorajone“, - perspėjo A.Gataveckas.

Šiuo metu Alytaus dailės mokykloje savo meninius polinkius ugdo 141 mokinys. „Visuomenės reakcija į pasklidusias kalbas apie dailės mokyklos pastato privatizavimą mane džiugina“, - neslėpė Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. Anot jo, tai rodo, kad ši mokykla miestui reikalinga ir alytiškiai, iškilus privatizacijos grėsmei, neliks nuošalyje. „Kol kas jokių oficialių raštų apie ketinimus pastatą privatizuoti negavau. Tikiuosi, kad aiškiai parodyta visuomenės pozicija neleis to padaryti prieš jos valią. Kalbų girdėjau įvairių, bet jų komentuoti negaliu“, - tvirtino R.Diržys. Jis tikisi, kad po peticija renkami parašai, reikalui esant, padės išsaugoti dailės mokyklą ten, kur ji yra dabar.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko Arvydo Švirmicko įsitikinimu, mokykla yra ne pastatas, tai kolektyvas ir pats ugdymo procesas. „Jei nebus šitų dalykų, neverta kalbėti apie pastato svarbą“, - teigė dailininkas A.Švirmickas. Menininkas kategoriškai paneigė mieste sklandančias kalbas, kad jis yra vienas iš dailės mokyklos pastato privatizavimo iniciatorių. „Nežinau, kas paleido šitą privatizavimo „antį“, esu už tai, kad dailės ugdymo sąlygos mieste nebūtų pablogintos, net jei ir tektų jas perkelti į kitas patalpas. Niekada nepritarsiu tam, kad dailės mokyklos vietoje atsirastų viešbutis ar kas nors panašaus“, - tvirtino A.Švirmickas.