CŽV kalėjimas Antaviliuose atgims naujam gyvenimui

CŽV kalėjimas - mokymui

Vilnius, Antavilių g. 27A. Toks yra adresas didžiulio pastato iš kelių korpusų, kur esą kone prieš du dešimtmečius buvo CŽV kalėjimas, o jame kankinti teroristinių aktų Jungtinėse Valstijose organizatoriai. CŽV kalėjimo istorija jau kiek primiršta, kaip ir kadaise buvęs garsus pastatas. Nes dabar jame niekas nevyksta. Tačiau greitai vyks.

Vyriausybė ketina jį išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Anksčiau buvo planuota, kad kompleksas bus parduodamas, o gautais pinigais prisidedama prie VSD pastato (sostinės Pilaitės rajone), mums kainavusio apie 80 mln. eurų, statybos finansavimo. Buvusiame CŽV kalėjime anksčiau veikė VSD Mokymo centras, tačiau saugumiečiams pastatas tapo nebereikalingas. Bet, pasirodo, jo prisireikė Kalėjimų departamentui, kuris Vyriausybės paprašė pastatą išbraukti iš privatizuojamųjų sąrašo. Gal jame planuojama įrengti kokį nors mini kalėjimą, tik šįkart ne JAV terorizavusiems asmenims, o saviems nusikaltėliams? Pasirodo, ne.

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas „Vakaro žinias" informavo, kad Antavilių gatvėje ketinama įrengti departamento Mokymo centrą.

„Ir dabar turime Mokymo centrą prie Rasų gatvės, tačiau jis neatitinka reikalavimų, yra ribotos galimybės, nėra normalios erdvės", - sakė G.Šarauskas.

Pakeitė planus

Pasirodo, iš pradžių naująjį Kalėjimų departamento Mokymo centrą buvo planuojama statyti šalia Vilniaus pataisos namų Drujos gatvėje. Bet, kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, idėjos atsisakyta. Drujos g. esantis sklypas perduodamas VĮ Turto banko reikmėms.

„Siekdami užtikrinti efektyvų bausmių vykdymo sistemos funkcionavimą, be abejo, privalome investuoti į kokybišką pareigūnų mokymąsi, todėl turime užtikrinti ne procesą, o rezultatą. Atsižvelgdami į ekonominę situaciją, faktines galimybes laiku realizuoti projektą, taip pat įsiklausę į architektų rekomendacijas, priėmėme racionaliausią sprendimą - Mokymo centrą įkurdinti jau esamose geros kokybės patalpose miesto pakraštyje - Antaviliuose", - pranešime cituota teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasak E.Dobrovolskos, Mokymo centro statybos darbai anksčiau svarstytoje Drujos gatvėje būtų kainavę daugiau nei 5,7 mln. eurų, o šio komplekso įrengimo darbai esamose patalpose Antaviliuose esą leis ne tik sutaupyti lėšų, bet ir efektyviau perkelti Mokymo centrą į geresnės kokybės infrastruktūrą. Todėl pataisos pareigūnų darbo kokybės tobulinimo procesai bus pradėti daug greičiau. Planuojama, jog nuo kitų metų visi pareigūnai galės kelti kvalifikaciją moderniai įrengtose patalpose, o naujokai turės ir puikias gyvenimo sąlygas.

„VSD pastato Antaviliuose nebereikia, todėl perdavė jį Turto bankui, o šis perdavė mums. VSD dabar Pilaitėje turi tokį monstrą, kad Antaviliuose nebereikia", - sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas G.Šarauskas.

Tą „Vakaro žinioms" patvirtino VSD Strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Vernickaitė.

„Pastatą Antavilių gatvėje nuo sausio 1 d. perdavėme Turto bankui. Mokymai ir toliau vyksta, bet jau naujosiose patalpose Pilaitėje", - sakė ji.

Kankinimų infrastruktūros nėra

G.Šarauskas sako, kad jis su kolegomis pajuokauja, jog Antavilių pastatas nenutolo nuo išreklamuotos paskirties - buvo CŽV kalėjimas, o dabar atiduotas Kalėjimų departamentui. Paklaustas, ar ten yra įrengta kankinimų infrastruktūra, G.Šarauskas nusijuokė ir tai paneigė. Tačiau perklausus, ar tiki, kad ten iš tikrųjų buvo CŽV kalėjimas, to nepaneigė.

„Jei atvirai, nebūna dūmų be ugnies. Buvo teroro banga, pasaulyje vyko bendradarbiavimas ta tema, tai gal ir pas mus buvo, - svarstė G.Šarauskas ir pridūrė, - jei CŽV kalėjimo nebūtų buvę, Lietuva veikiausiai nebūtų mokėjusi už tai Strasbūro teismo paskirtos baudos."

Be pikantiškų detalių

Naujojo Mokymo centro projekto vadovas, Kalėjimų departamento patarėjas Česlovas Jocius „Vakaro žinioms" sakė, kad Antavilių pastate dabar yra gražūs dviviečiai kambariai su tualetais ir dušais būsimiems kursantams.

„Taip pat daug įvairių didesnių patalpėlių, o lauke - daugiau erdvės pabėgioti. Nes darbuotoją rengti reikia ne tik klasėje - reikia, kad jis ir krosą pabėgiotų, sporto aikštyno reikia, o dabartiniame Mokymo centre nieko panašaus neturime. Dabar pastatas Antaviliuose apleistas, užkonservuotas, saugomas saugos tarnybos. Planuojame atlikti remontą, nusipirkti baldus ir gyventi jame - mokyti kursantus. Norime šalia dar ir pastatą su konferencijų sale bei šaudykla pasistatyti", - pasakojo Č.Jocius.

Būsimi bausmių vykdymo sistemos darbuotojai mokomi 9 mėnesius, šį laikotarpį jie Mokymo centre ir gyvena, tik savaitgaliais gali grįžti namo. Planuojama, kad Antavilių pastate vienu metu galės gyventi 150 kursantų ar kvalifikaciją kelsiančių esamų darbuotojų. Tiesa, pastato Antaviliuose aprašyme dėstoma, kad jame yra kavinės patalpos, o sklype - jojimo klubas. Tačiau, pasak Č.Jociaus, jojimo klubo atkurti neketinama, o kavinės patalpos bus naudojamos kaip virtuvėlė.

Bene labiausiai išgarsėjo 2007 m. atidarytas Teisingumo ministerijos Mokymo centras, kuriam buvo išleista per 6 mln. litų (tada dar gyvenome nacionaline valiuta) - Molėtų rajone, ant Želvos ežero kranto. Oficialiai šis centras pastatytas teisėjams, teismo darbuotojams, prokurorams ir advokatams mokyti, tačiau per atidarymą įleisti žurnalistai (tarp jų - ir šios publikacijos autorius) įsitikino, kad jis skirtas ne tik mokymui, mat įrengta ir solidi pirtelė, baseinas, boulingas, biliardas, jauki kavinukė. Paklaustas, ar Kalėjimų departamento Mokymo centre bus tokių pikantiškų detalių, Č.Jocius tai kategoriškai paneigė.

„Baikit. Šiais laikais pikantiškų detalių negalime turėti, net jei labai norėtume", - reziumavo Č.Jocius, pridurdamas, kad Mokymo centro atidarymas planuojamas kitų metų sausį-vasarį.

Istorija

„Vakaro žinios" primena, kad tai, jog Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas, 2018 m. patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Dėl neteisėto kalinimo CŽV kalėjime, esą Lietuvoje veikusiame 2005-2006 m., Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaidahui (Abu Zubaydah) - vienam iš rugsėjo 11-osios įvykių JAV organizatorių. EŽTT, priimdamas Lietuvai nepalankų sprendimą, rėmėsi netiesioginiais įrodymais, daugiausiai - viešojoje erdvėje prieinama informacija, taip pat 2014 m. paviešinta JAV Senato ataskaita.

Nebuvo nustatyta, kad orlaiviais į Lietuvą ar iš jos būtų gabentas minėtas palestinietis, nėra nustatyta konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo atvejų. Lietuva šį teismo sprendimą apskundė, nors tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir tikino, kad sprendimo pakeitimo nesitiki. Strasbūras skundą atmetė kaip neturintį pagrindo.

2009 m. Seimo laikinajai komisijai, besiaiškinusiai, ar Lietuvoje veikė CŽV kalėjimai, 2004 m. po apkaltos nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas liudijo, kad, jam būnant prezidentu, noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo. Tačiau R.Paksas tvirtino nesutikęs. O tuometinis VSD šefas Mečys Laurinkus liudijo, esą R.Pakso teiravosi apie CŽV kalinių įkalinimo Lietuvoje galimybę, bet neva apie CŽV kalėjimus kalbėjęs tik kaip apie abstrakciją ir tokios įstaigos čia niekada nėra buvę. Bet 2009 m. Seime vykusio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-2006 metais Lietuvoje leidosi CŽV lėktuvai, išvadose minima, kad CŽV kartu su mūsų specialiosiomis tarnybomis rekonstravo du pastatus.

2019 m. EŽTT pradėta nagrinėti dar viena byla dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje. Teismas Lietuvos Vyriausybei perdavė Saudo Arabijos piliečio Mustafos Ahmedo Adamo al Havsavio (Mustafa Ahmed Adam al-Hawsawi) peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės apribojimų, patirtų specialioje JAV CŽV suėmimo ir tardymo programoje kovoje su terorizmu. Ši byla vis dar nagrinėjama Strasbūro teisme.