respublika.lt

COVID-19 pandemija valdžiai apsimoka (210)

2021 balandžio 13 20:28:00
Justina GAFUROVA

Dalis visuomenės niekaip nesupranta Lietuvos valdžios sprendimų dėl karantino sąlygų. Atrodo, kad valdžiai nesvarbu, kiek žmonių Lietuvoje jau liko be darbo, kiek verslų užsidarė ir kad valstybės skola - didžiausia istorijoje. Šio mėnesio pabaigoje Lietuva derėsis su Europos Komisija, prašydama 2,225 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimui. Gal griežta valdžios ranka tam ir skirta, kad derybose būtų galima pasiskųsti, kaip pas mus viskas blogai?

×
nuotr. 9 nuotr.
Finansų ministrė G. Skaistė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, premjerė Ingrida Šimonytė. Arūno Cironkos koliažas

 


Vyriausybė šiuo metu rengia 2,225 mlrd. eurų vertės nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektą. Iki mėnesio pabaigos nacionalinis planas turi būti oficialiai pateiktas Europos Komisijai. Preliminariai, Lietuva turėtų gauti prašomą sumą. Tokius savo nacionalinius planus rengia ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys.

Dar liepos mėnesį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo metu susitarta dėl 1,074 mlrd. eurų apimties 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) ir 750 mlrd. eurų dydžio Ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU") visai Bendrijai. „Next Generation EU" yra 750 mlrd. eurų dydžio priemonė, kur 390 mlrd. eurų sudarys dotacijos, o 360 mlrd. eurų - paskolos.

Kaip „Vakaro žinias" informavo Finansų ministerija, didžioji dalis „Next Generation EU" lėšų yra numatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (RRF) (672,5 mlrd. eurų, iš jų 360 mlrd. eurų paskolų ir 312,5 mlrd. eurų dotacijų). Lietuvai RRF rėmuose numatoma 2,225 mlrd. eurų dotacijų. „RRF dotacijos bus dalimis išmokamos (2021-2026 m. laikotarpiu) po sėkmingo struktūrinių reformų ir investicijų įgyvendinimo, kurių vertinimus reguliariai atliks Europos Komisija. Prireikus, valstybė narė papildomai gali kreiptis dėl RRF paskolos - Lietuva, esant reikalui, galėtų iš šio instrumento pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų", - nurodo ministerija.

Ir priduria, kad „Next Generation EU" bus finansuojama iš Europos Komisijos ES vardu finansų rinkose pasiskolintų lėšų: „EK pasiskolintos lėšos turės būti grąžintos iki 2058 m. Tai bus daroma per bendrą ES biudžetą. Siekiant apriboti valstybių narių finansinę naštą grąžinant priemonės finansavimui finansų rinkose ES vardu pasiskolintas lėšas, planuojama įvesti naujus ES nuosavus išteklius."

Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2021-2027 m. sudarys apie 607 mln. eurų per metus. Lyginant su 2014-2020 m. laikotarpiu, Lietuvos įmoka didės 25 proc., iš esmės dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuva už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą atgaus beveik 4 eurus paramos, t.y. iš viso apie 15,8 mlrd. eurų.

Beje, tai jau ne pirmi ES pinigai, skiriami Lietuvai dėl pandemijos. Pernai pagal pirminį biudžetą buvo planuotas 2,8 mlrd. eurų skolinimasis, bet dėl pandemijos planas buvo padidintas 5,1 mlrd. eurų, t.y. iki 7,9 mlrd. eurų - tiek iš viso praėjusiais metais Vyriausybė ir pasiskolino, o valstybės skola šoko į istorines aukštumas. Be to, 2020 m. valstybės biudžetas nesurinko apie 0,9 mlrd. eurų pajamų.

- Skelbiama, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais visoje ES nukentėjo kone mažiausiai, tačiau valstybės skola padidėjo iki tokio lygio, kokio nesame matę. Nereikėtų sunerimti? - „Vakaro žinios" paklausė ekonomisto, profesoriaus Povilo GYLIO.

- Nėra kuo džiaugtis. Valstybės skola yra viešųjų finansų problema. O apie viešuosius finansus žmonės turėtų žinoti. Ne tik apie skolos dydį, bet ir apie tai, kiek surenkama biudžeto kiekvieną mėnesį, palyginus su tuo, koks buvo planas. Nes tiek, kiek nesurenkama, reikės skolintis. Bet Lietuvos žmonėms apie tai nepasakojama. Viskas vyksta patamsyje. O paprastai kalbant, dabartinė skola yra tokia, kad kiekvienas esame skolingas po 8 tūkst. eurų, nes valstybės skola šiuo metu artėja prie 26 mlrd. eurų.

Deja, už tai atsakingi ministrai, kaip, pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, tokiomis temomis nekalba. Nesu girdėjęs jos nė vieno rimto pasisakymo ekonomikos klausimais.

- Valdžia vis dar delsia leisti dirbti daliai verslo. Neseniai sužinojome, kad net sergančiųjų statistika nuo realios situacijos gali skirtis kelis kartus. Ar gali būti, kad viskas dėl to, nes laukiama derybų su EK ir reikės Europai parodyti, jog mums labai reikia pagalbos?

- Bet tai yra antipolitika - viešojo blogio kūrimas. Žlugdoma sava visuomenė, norint parodyti ES, kad mes jau visiškai žlugę ir mums reikia pinigų. Protingas žmogus pagalvos: ar tai yra kaina, kurią verta mokėti? Tai ar turi ekonominio mąstymo pagrindus mūsų dvaras, vadinamas politiniu elitu? Gal geriau ne smukdyti savo ekonomiką, kad gautume daugiau iš ES, o gauti mažiau, bet išlikti gyviems tiek socialiai, tiek ekonomiškai.

Šiandien mes gyvename sisteminėje krizėje, nors apie tai Lietuvoje nekalbama. Bet krizė apėmė visas sritis: ne tik sveikatos apsaugą, bet ir švietimą, verslą, emocinę žmonių būseną.

- Gal viršų ima asmeniniai interesai, siekis, kad kažkam iš tų milijardų kažkiek nubyrėtų?

- Labai tikėtina. Mes gyvename tokiomis sąlygomis, kai asmeniniai interesai iškelti aukščiau viešųjų. Tam ir reikalingas viešumas - kad tai, ką sakote, nevirstų tikrove.

Netikiu, kad dabartinė valdžia gali sąžiningai tvarkyti nacionalinius išteklius. Per daug aš juos gerai pažįstu.

Neseniai matėme signalą - šventojo Roko pasirodymą. Jo pasirodymas visada yra indikatorius. Jis sako: „Yra pinigų. Kad tik žmonėms neatitektų."

Mums nuolat kalbama apie pinigus, bet didžiausias visuomenės turtas yra žmogus. Ką mes dabar su juo darome? Sunaikinus verslą, kad jis atsistatytų, reikia daug metų. Kas tai daro? Dešinieji, proverslinės politinės jėgos, kurių atėjimo į valdžią verslas taip laukė.

- Pernai vietoj suplanuotų 2,8 mlrd. eurų, pasiskolinta 7,9 mlrd. eurų. Šiemet planuoti 2,225 mlrd. gali virsti 5 mlrd. eurų. Kas tuos pinigus grąžins?

- Niekas kitas, tik mes visi. Reikės grąžinti ne tik skolą, bet ir palūkanas. Vadinasi, mes neturėsime pinigų švietimui, policijai, savivaldai, nes turime didelę skolą. Paprastas žmogus tą pajus negaudamas kokybiškų viešųjų paslaugų. Kitas būdas - didinti mokesčius. Bet jeigu ekonomika - nuosmukyje, tai yra antiekonomiška. Lieka tik skolintis. Dar galima sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus. Bet tai neliečiama šventa karvė.

- Valdžiai daug patogiau tyliai skolintis, nei didinti mokesčius.

- Nes mokesčių didinimas sukelia visuomenės nepasitenkinimą. Mokesčių kėlimas krizės metu tik pagilina krizę. Tai genialiai įrodė Andrius Kubilius 2009 m. O iš pasiskolintų pinigų gali būti įgyvendintos ekonomikos skatinimo injekcijos, kai valstybė užsako paslaugas iš verslo.

- Atrodytų, iš tų pernai pasiskolintų pinigų turėjo būti pakankamai injekcijų verslui, bet Lietuvoje, priešingai, - verslas paliktas dusti?

- Tai ir yra didžioji paslaptis - kur ta Sachara, į kurios smėlį Lietuvoje pinigai susigeria? Nes, kaip ir minėjau, viešieji finansai turi būti vieši. Manau, iš dalies ši diskusija gesinama sąmoningai, kad viskas vyktų „po kilimu". Juk 8 mlrd. eurų yra dideli pinigai Lietuvai. Kur jie? Kam jie buvo išleisti? O kur išleisime naujai šiemet planuojamus pasiskolinti pinigus? Tai dalykai, kuriuos žmonės turi žinoti. Nes jie kažkur tyliai tuos pinigus leidžia.

 

Laikinasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė nuo politikų ir visuomenės slepia rengiamą planą, kur ir kaip išleis Europos Komisijos (EK) Lietuvai numatomą 2,2 mlrd. eurų dotaciją, skirtą atsigavimui po pandemijos.

M.Sinkevičius teigia, kad minėtas planas EK turėtų būti pateiktas iki balandžio pabaigos, tačiau apie tai jokių diskusijų šalies viduje esą nėra. „Kas matė tą planą? Niekas nematė. Nei savivaldybių asociacija, nei asocijuotos verslo struktūros. Niekas nėra žinoma - tik gražios prezentacijos ir gražūs žodžiai, kad štai, Finansų ministerija pademonstruos strateginį proveržį, kad viskas bus gerai. Kitos šalys planus pateikė jau vasario mėnesį - mus aplenkė Latvija, Graikija, Lenkija, daugybė šalių", - LSDP tarybos posėdyje kabėjo M.Sinkevičius.

„Vakaro žinios" klausė Finansų ministerijos, kur galima būtų susipažinti su minimu planu. Tačiau gavo atsakymą, kad plano visuomenė nematys beveik iki pat derybų su EK. „Susipažinti su galutiniu planu bus galima nebent balandžio pabaigoje. Iki to laiko konkretūs plane numatyti projektai bei reformos bus aptariami ne tik politiniu lygmeniu, bet ir su socialiniais-ekonominiais partneriais ir visuomene, kviečiant išreikšti ją savo nuomonę ir teikti pasiūlymus plano tobulinimui", - nurodė ministerija.

M.Sinkevičiaus teigimu, toks Vyriausybės elgesys yra nepateisinamas, nes 2,2 mlrd. eurų yra pernelyg ženkli suma Lietuvai ir jos žmonėms: „Kaip galima per kelias savaites, jei tas planas bus pateiktas, sureaguoti, kai kalbama apie tokią sumą? Turbūt nuomonės iš savivaldos nereikia. Vyriausybė, matyt, galvoja, kad jie išmintingiausi, geriausi ir vieninteliai žino, kaip Lietuvai investuoti 2,2 mlrd. eurų. Ir kad mus atves į šviesų rytojų. Akivaizdu, kad Vyrauja požiūris, kad Vilnius visada žino geriau. Ir panašu, kad tai niekam nerūpi."

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (210)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADĖTIS GERĖJA: Ispanija sekmadienį atšaukė nuo spalio galiojusią nepaprastąją padėtį, kuri buvo įvesta kovojant su naujojo koronaviruso pandemija. Ispanai pirmą kartą po daugelio mėnesių vėl galės keliauti tarp šalies regionų.
  • SPROGIMAI: vakarinėje Kabulo dalyje prie vienos mokyklos nugriaudėjo trys sprogimai, šeštadienį pranešė Afganistano vidaus reikalų ministerija, nepateikdama detalių.
  • NELAIMĖ: per viename Somalio sostinės Mogadišo rajone kilusius staigius potvynius žuvo vienuolika vaikų.
  • RADINIAI: Dievogalos kaime, kluone, moteris (g. 1968 m.) rado šautuvą, 146 vnt. įvairaus kalibro šovinius, granatą, du detonatorius, vieną sprogdiklį, galimai tris trotilo briketus, rankinę granatą ir pirotechninį užtaisą, kuriuos pasiėmė policijos pareigūnai.
  • APSINUODIJO: valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, penktadienį gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą - blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi šios mokyklos valgykloje ir keletas iš jų jau gydomi ligoninėje.
  • AR NEBAISU: ketvirtadienį Vilniuje, atliekų surinkimo bei rūšiavimo teritorijoje, rasta galimai žmogaus kaukolė - policijos departamento pranešime sakoma, kad ji aptikta apie 15 val. Liepkalnio gatvėje.
  • PAVOJINGA ZONA: Filipinams priklausančią Mindanao salą sudrebino 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, ketvirtadienį pranešė šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas.
  • RADINYS: trečiadienį atliekant remonto darbus Bulgarijos sostinėje, Caro Boriso III gatvėje, buvo rasta XX amžiaus vidurio aviacinė bomba - radinio vieta atitverta, sprogmens neutralizuoti atvyko išminuotojai.
  • VĖL NEBUS: didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“, sutraukdavusi šimtus tūkstančių pirkėjų, šią gegužę nebus organizuojama - tai jau trečias kartas iš eilės, kai dėl pandemijos ir karantino ribojimų „Akropolis Group“ nusprendė atšaukti didžiųjų nuolaidų dienas.
  • STEBUKLAS: moteris iš Malio antradienį pagimdė devynetuką – dviem kūdikiais daugiau nei medikai matė motinos įsčiose per tyrimus ultragarsu - 25 metų Halima Cissė dėl geresnės medicininės priežiūros atvyko į Maroką, kur jai po cezario pjūvio operacijos gimė penkios mergytės ir keturi berniukai.
  • NEDRAUGIŠKI: sulaukusi kelių vartotojų skundų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas” nevykdė pareigos atsakyti į rašytines vartotojų pretenzijas ir todėl įmonei skirta 400 eurų bauda.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar išdrįstate išreikšti savo nuomonę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +7 C

+7 +12 C

 

+9 +15 C

+10 +14 C

+19 +22 C

 

+19 +21 C

0-6 m/s

0-8 m/s

 

0-8 m/s

       

Nuorodos