COVID-19 pacientams - būtinas gydymas, kitiems ligoniams - mirtis

Pirmojo karantino rezultatas jau matomas. Nusidriekusios eilės pas gydytojus ir pacientai su užleistomis ligomis. Tad antrosios bangos sergantys laukia su siaubu. Jau prabilta ir apie planinių operacijų stabdymą, kai kurios ligoninės stabdo dalies padalinių ir skyrių veiklą. O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau kalba, kad Lietuvai greitai gali prireikti ir kitų šalių pagalbos.

Statistika nedžiugina

Kaip „Vakaro žinioms" sakė gydytoja kardiologė Olivija Gustienė, skaičiai dėl gydymo paslaugų negavimo kelia nerimą. „Kitų šalių duomenys rodo, kad žymiai sumažėjo miokardo infarktu sergančių pacientų patekimas į gydymo įstaigas. Jiems nebuvo atliktos skubios intervencinės procedūros. Ypač tose šalyse, kur buvo didelis sergančiųjų COVID-19 skaičius. Tai yra 57 proc. mažiau invazinių procedūrų pasaulyje. Lietuvoje greičiausiai situacija panaši", - sakė O.Gustienė.

Pasak medikės, tai nulėmė įvairios priežastys: „Sistema iš pradžių nebuvo sklandi, nes niekas neturėjo tokios patirties. Kai kurie pacientai bijojo kreiptis į gydymo įstaigas, baimindamiesi užsikrėsti COVID-19. Be to, ir mes patys dar tik mokėmės, kaip reikės dirbti. Reikalingi protokolai dar nebuvo nusistovėję, neturėjome greito prieinamumo atlikti pacientams tyrimus dėl koronaviruso. Nes atsirado prievolė tirti infekuotumą. Todėl viskas užtrukdavo. Tad ir procedūras atlikdavome šiek tiek vėliau.

Tačiau, kai pacientams reikalinga neatidėliotina pagalba, viskas buvo atliekama naudojant papildomas apsaugos priemones.

Aš pati lyginau pernai ir šių metų skaičius atvejų, kai žmonės sirgo miokardo infarktu. Jie yra panašūs. Tai leidžia manyti, kad kai žmonės sirgo infarktu, didžioji dalis jų vis tiek pas mus pateko. Todėl, manau, kad pati svarbiausia pagalba nenukentėjo, o pusiau skubūs atvejai buvo šiek tiek uždelsti."

Ligoninių siūlo vengti

Kardiologė tikisi, kad antrojo karantino metu situacija turėtų būti geresnė, mat pirmoji banga leido pasiruošti ir išmokti reikalingus algoritmus, kaip elgtis. „Viskas priklausys nuo to, kiek turėsime pacientų ir kiek bus sveikų gydytojų. Dabar, antrosios bangos metu, daugėjant infekuotų pacientų ir medikų, esame pasiruošę reikalingas izoliacines palatas ir visą darbo struktūrą.

Tačiau ir dabar sulaukiame skambučių, kai žmonės nori užsiregistruoti profilaktiniam pasitikrinimui. Manau, kad šiuo metu, jeigu žmogus jaučiasi gerai, jo nekankina skausmas ar dusimas, profilaktiniam tyrimui laikas ne pats geriausias."

Jai antrina ir šeimos gydytoja Toma Kundrotė: „Tie, kas nepateko per karantiną ar vasarą, dabar nori pasitikrinti profilaktiškai. Tačiau, jeigu nėra skubos, savo pacientams jau nerekomenduoju vykti į gydymo įstaigą, nes čia yra rizika užsikrėsti. Didžiausias užkrečiamumas - apie 60 proc. žmonių užsikrečia dar iki peršalimo požymių. Vadinasi, kad kai jautiesi sveikas, jau gali užkrėsti kitus žmones."

Rugsėjo mėnesį šeimos gydytojai kreipėsi į politikus, sakydami, jog nebepakelia išaugusių krūvių, ir reikalauja už sveikatos apsaugą atsakingų pareigūnų dėmesio. Paklausta, ar medikai buvo išgirsti, T.Kundrotė atsakė, ne: „Niekas nepasikeitė, darbo nesumažėjo. Kai daugėja sergančių koronavirusu, darbo krūviai dar labiau didėja."

Ji sako, kad gydymo įstaigose specialistai tikisi, kad antrasis karantinas bus lengvesnis nei pirmasis ir pavyks išvengti didelių nesklandumų. „Manau, šį kartą sąlygos yra geresnės. Didelio neramumo nėra, nes, manau, kad pirmoji banga leido šiek tiek pasitreniruoti. Pirmojo karantino metu faktiškai buvo uždraustos visos konsultacijos, išskyrus nuotolines. Nuotolinės buvo ir specialistų konsultacijos. Tai buvo sudėtinga. Pavyzdžiui, kai pacientui trauma ir jam reikalinga ortopedo konsultacija. Iš nuotolinės konsultacijos tokiu atveju naudos beveik nėra", - T.Kundrotė.

Interviu

- Kokios pacientų nuotaikos prasidėjus antram visuotiniam karantinui? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos AUGUSTINIENĖS.

- Manome, kad nebus geriau, nei buvo pirmojo karantino metu, kai iš karto buvo nutraukta dalis paslaugų. Dalis pacientų iki šiol dar nėra gavę jiems reikalingų konsultacijų, galimybės išsitirti brangia technika. Visi žino, kad karantino metu nebuvo galima praktiškai įeiti į gydymo įstaigas. Dalis paslaugų buvo arba nukeltos, arba išvis nepasiūlytas kitas laikas.

Bet jau girdime, kad vėl bus stabdomos planinės operacijos. Neseniai sulaukiau skambučio, kad žmogų iš ligoninės nori išrašyti dar nepasveikusį. Nežinau, ar tam, kad atlaisvintų vietą COVID-19 pacientams, ar kad jis ligoninėje neužsikrėstų.

- Ligoninėje nebelieka vietos kitų ligų, tik COVID-19 pacientams?

- Taip išeina. Kaip ir pirmo karantino metu buvo pamirštos visos kitos ligos, taip bus ir dabar. Mes kėlėme šį klausimą ir Seime. Girdime atsakymus, neva niekas paslaugų teikimo nenutraukė, bet praktika yra visai kitokia.

Pavyzdžiui, aš pati su savo gydytoja gyvoje konsultacijoje paskutinį kartą bendravau sausio ar vasario mėnesį. Iki šiol visos konsultacijos tik nuotoliniu būdu. Echoskopiją, kuriai registravausi sausio mėnesį ir ji buvo paskirta balandžio mėnesiui, man buvo padaryta tik liepos pabaigoje. Gerai, kad nieko neaptiko, nes jeigu būtų koks darinys, liga jau būtų per tiek laiko užleista.

Be to, tvarka nelabai aiški. Dalis pacientų patys skambina, jeigu jiems nurodyta konsultacija. Bet buvo ir tokių, kurie galvojo, kad gydytojas turi paskambinti, bet skambučio nesulaukė. Pavyzdžiui, išrašyti vaistų. Kitą dieną nuėję į vaistinę pamatė, kad vaistai jiems nėra išrašyti. Tuomet reikia vėl bandyti registruotis pas savo gydytoją.

- Nuotolinės konsultacijos neatstoja gyvų?

- Net vaistus ne visiems įmanoma paskirti per atstumą. Pavyzdžiui, astmos ligoniams. Nepaklausius gyvai žmogaus kvėpavimo, sunku tai įvertinti. Tad, kiek žinau, praktika tokia, jog paskiriami stipresni vaistai, nei reikia. Dėl viso pikto.

- Medikai nuolat tvirtina, kad paslaugos teikiamos, tyrimai taip pat vykdomi...

- Nieko panašaus nėra. Pirmo karantino metu nieko nebuvo daroma, nebent tai būtų labai skubus atvejis.

Pavyzdžiui, tiems, kam kas tris mėnesius reikalinga atlikti glikuoto hemoglobino tyrimus, reikėjo apie tai užmiršti. Man pastarąjį kartą toks tyrimas buvo darytas vasario mėnesį, o kai reikėjo registruotis vėl, buvo pasakyta, kad niekas tokių tyrimų nedaro. Galiausiai jį pasidariau tik liepos mėnesį.

Be to, per šį laiką pacientų tik padaugėjo. Anksčiau tyrimą galėjai pasidaryti tą pačią dieną, o šiandien reikia registruotis, nes laboratorijoje savaitės laiko eilės.

Daugybė onkologinių ligoninių skundžiasi, kad jie nepateko į programas profilaktiniams tyrimams, todėl ir gydymas jiems buvo paskirtas pavėluotai.

- Ką reiškia pacientui, sergančiam onkologine liga, tyrimų laukti - vietoj trijų mėnesių, šešis?

- Pacientas to paskyrimo po šešių mėnesių gali ir nesulaukti.

- Tokia bus karantino kaina?

- Taip, užleistos ligos, padidėjusios eilės ir padidėjęs mirčių skaičius. Kiek žmonių pirmojo karantino metu sirgdami sėdėjo namuose ir net skubiu atveju negalėjo prisikviesti greitosios. Nuvykus savo transportu, pacientai nebūdavo priimami. To žmonės labiausiai ir bijo - negauti skubios pagalbos. Kiek buvo tokių atvejų, kai bekentėdami namuose pirmojo karantino metu žmonės tyliai numirė.

Gydymo įstaigos pačios sako, kad nebuvo ruošiamasi, kaip reikės dirbti, kai koronavirusu užsikrėtusių atvejų padaugės. Tuomet politikams labiau rūpėjo jų atostogos ir rinkimai. Ir dabar viskas palikta „ant gydymo įstaigų ir savivaldybių pečių".