respublika.lt

COVID-19 kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų

(0)
Publikuota: 2021 sausio 20 09:07:07, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 1 nuotr.
Ramona Valašinienė baiminasi, kad karantino priemonės daro daugiau žalos, nei koronavirusas. Asmeninio albumo nuotr.

Valdžios atstovai tiesiai nesako, kiek dar turėsime gyventi karantine ir kada galima tikėtis grįžti į ankstesnį gyvenimą. Mokinių tėvai internetinėse peticijose renka parašus, kad mokiniams būtų leista grįžti į mokyklas, o jose nereikėtų dėvėti apsauginių kaukių. Tam pritarianti dviejų vaikų mama Ramona Valašinienė sako, kad stebint pandemijos valdymą Lietuvoje klausimų kyla daugiau, nei yra atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl vieni gyventojai skiepijami vienokia, o kiti - kitokia vakcina?

 


Neseniai R.Valašinienė socialinio tinklo tėvų grupėje sukūrė apklausą, kurioje prašė pasisakyti tuos tėvus, kurie pritaria, kad pradinukai turėtų grįžti į mokyklas ir mokytis įprastomis sąlygomis. Moteris sulaukė per 1000 atsiliepimų, kuriuose tėvai pritarė, kad pradinukų mokymasis nuotoliniu būdu nėra geras sprendimas. Kalbėdama su „Vakaro žiniomis" slaugytojos padėjėja dirbanti bendrosios praktikos slaugos studentė R.Valašinienė sako, kad žmonės pavargo gyventi nežinioje, o nesulaukdami atsakymų į jiems rūpimus klausimus dėl pandemijos, ima nebepasitikėti valdžios sprendimais.

- Ar jūsų inicijuota diskusija reiškia, kad ketinate kreiptis aukščiau, gal taip pat ruošite peticiją dėl nuotolinio mokymosi nutraukimo pradinukams? - „Vakaro žinios" paklausė R.VALAŠINIENĖS.

- Pirmiausia, norėjau išsiaiškinti, kiek yra pritariančių tam, kad pradinukai turėtų grįžti į mokyklas, ir kokios yra šeimų patirtys. O tada, manau, būtų galima galvoti apie kreipimąsi į, pavyzdžiui, konkrečių įstaigų administracijas dėl sprendimų mokykloje. Kiek žinau, tam tikros aktyvių tėvų grupės jau buriasi ir ieško sprendimų.

Mūsų namuose yra du mokyklinukai: pirmokė ir aštuntokas. Nors turiu nedarbingumą, pati šiuo metu taip pat studijuoju medicinos mokslus. Tad tikrai nėra lengva, nes pirmiausia reikia nuolat būti prie pirmokės. Klausyti dėstomos medžiagos, pakartoti, kai reikia, paaiškinti, padėti technologijų valdyme. Jie mokosi raides rašyti, skaičius. Be pagalbos, tai nėra lengva. Deja, namų aplinka taip pat nesukuria mokymosi atmosferos.

Mokymasis namuose yra kitoks. Matome, kad Seimo nariai, bandydami posėdžiauti nuotoliniu būdu, nesugeba susitvarkyti su technologijomis, o pradinukai buvo įmesti kaip į vandenį ir palikti kapanotis patys.

Be to, pastebiu, kad dėl to yra sunkiau vaikus motyvuoti. Atrodo, kad argumentai, jog mokslų reikia vaiko ateičiai, šiandien praranda prasmę. Koks darbas šiandien yra reikalingas, kai visi esame uždaryti namuose? Šiandien perspektyvios turbūt tik IT ir kurjerio specialybės.

Dar įdomiau, kodėl taikomi dvejopi standartai? Jeigu į mokyklas leis vaikus, kurie turi sunkumų, tuomet praranda prasmę nuotolinis mokymasis. Jeigu galima daliai, kodėl negalima kitiems?

- Dirbate ligoninėje bendrosios praktikos slaugytojos padėjėja. Regis, medicinos personalo vaikų ugdymas turi būti užtikrintas ugdymo įstaigoje?

- Teoriškai taip, bet kaip tai veikia praktikoje, nežino net pati mokykla. Ta nežinomybė yra baisiausia, ką šiuo metu išgyvena visi Lietuvos gyventojai. Iki šiol valdžia aiškiai taip ir nepasakė, ko mums tikėtis ir iki kada kokios priemonės bus taikomos. Mes nežinome, koks yra priemonių tikslas. Kad štai neva pasiekus tam tikrą rodiklį, konkrečios priemonės bus keičiamos ar atšaukiamos. Koks tas planas yra, niekas nesako. Visi pasodinti namuose ir niekas nežino, kuriam laikui. Iki šiol neaišku, kas turi įvykti ar pasikeisti, kad galėtume grįžti į normalų gyvenimą. O jeigu sergamumas ir toliau nemažės, koks planas tada? Niekas mums nesako.

Aš dirbu ligoninėje ir matau, kad gydymo įstaigos puikiai susitvarkė. Lietuvoje nebuvo tokių atvejų, kad būtų perpildytos ligoninės ir pacientus reikėtų guldyti koridoriuose, kaip buvo Italijoje. Ligoninėje, kiek personalo susirgo, visi pasveiko, sėkmingai grįžo ir dirba toliau. Taip, yra sergančių žmonių, dalis jų miršta, tačiau tai nėra situacija, dėl kurios turi būti uždaryta visa šalis. Kodėl ir kam tai daroma? Kokios bus viso to pasekmės? Kiek žmonių neteko darbų? Juk tikrai nėra lengva išgyventi iš 260 eurų išmokos, kai reikia išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius, paskolas.

- Ekspertai, kalbėdami apie galimą mokinių grįžimą į mokyklas, sako, kad saugumą užtikrintų kaukės ir mokinių testavimas. Ar pritariate tokioms idėjoms?

- Manau, kad vaikai iki 10 m. yra per maži kaukėms ir testavimui. Tokio amžiaus vaikai per pertraukas išdykauja, bėgioja, tad su kauke greitai gali pritrūkti oro. Ji gali būti dėvima iki 3 val., o ilgiau dėvima jau gali būti pavojinga. Matome, kad šiemet mažiau žmonių serga gripu. Galbūt tai dėl to, kad dabar visi dėvime kaukes ir laikomės atstumų, dezinfekuojame rankas. Tačiau susirgimai koronavirusu, net ir naudojant šias priemones, fiksuojami toliau. Medicinos darbuotojai saugojasi geriausiai iš visų, bet vis tiek suserga. Tai gal šios priemonės neveikia taip gerai, kaip manoma?

Kol kas mes orientuojamės tik į tai, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso, bet nekalbame apie kitas ligas ir poveikį psichinei žmonių sveikatai. Kodėl neagituojama sveika gyvensena, sportas, buvimas gryname ore ir imuniteto stiprinimas? Vietoj to esame uždaryti namuose, o nuo kalniuko čiuožinėjantys sulaukia policijos pareigūnų dėmesio. Atrodo, viskas daroma priešingai, nei sako logika.

Suprantu, kad dabar vyksta eksperimentai. Eksperimentuojama uždarant žmones, eksperimentuojama skiepijant ir žiūrima, kaip bus. Bet virusas jau žinomas daugiau nei metus. Manau, buvo pakankamai laiko kažkokias pamokas išmokti, spėti paruošti strategiją, turėti konkrečių duomenų ir rezultatų.

- Na, skiepams sukurti laiko pakako...

- Turbūt net ir paskiepyti medikai nesijaučia saugūs, nes nežino, kaip tas skiepas veiks ir ar veiks. Dabar jau girdžiu, kad ir pasiskiepijus galima susirgti, tik ligos forma bus lengvesnė. Ar tai reiškia, kad kitus galima užkrėsti ir pasiskiepijus? O ar galima užkrėsti paskiepytą žmogų?

Be to, dar nėra buvę, kad būtų tiek daug skirtingų vakcinų. Lietuva ketina įsigyti, regis, šešias skirtingas vakcinas. Kaip jos tarpusavyje veiks? Vienur skelbiama, kad „Pfizer" vakcinos apsaugo iki 95 proc., o jeigu kita vakcina apsaugo mažiau? Ar skirtingomis vakcinomis paskiepyti žmonės gali saugiai bendrauti?

Ir kodėl gydymo įstaigų personalas skiepijamas tik „Pfizer" vakcina? Jau dabar slaugos namų personalą skiepija „Moderna" vakcina. Kokią vakciną gaus paprasti gyventojai?

Tai yra klausimai, kuriuos kiekvieną dieną sau užduoda kiekvienas Lietuvos gyventojas.

- Natūralu, kad negaunant atsakymų, žmonės jų ieško patys, o tada nepasitiki valdžia?

- Kiekvieną dieną mus pasiekia vis kitokia informacija. Daug žmonių jau persirgo, sulaukėme skiepų, tačiau vis tiek girdime, kad nereikia tikėtis, jog karantinas bus laisvesnis. Kodėl?

Kasdien girdime, kaip žmonėms varoma baimė išeiti iš namų, eiti į parduotuvę, važiuoti į kitą savivaldybę, skiepytis, eiti į mokyklą. Kaip tada gyventi? Trūksta nuoseklios ir mokslu grįstos informacijos, galų gale aiškių atsakymų į žmonėms rūpimus klausimus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s