Pasaulio žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau pranešimų, kad COVID-19 nuo šeimininkų užsikrečia naminiai augintiniai ar zoologijos sodo gyvūnai. Pasak specialistų, dėl tokios informacijos tikrai nereikia pulti į paniką ar baimintis savo augintinių. Nėra duomenų, kad augintiniai perduotų virusą žmogui ar kitam gyvūnui.
4 nuotr.
Užsikrėtė audinės
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šią savaitę gavo informacijos iš Nyderlandų žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos, kad dviejuose audines laikančiuose ūkiuose nugaišo keletas laikomų gyvūnų, teigiama, kad audinės galėjo nugaišti nuo COVID-19. Audinėms pasireiškė kvėpavimo ir virškinimo sutrikimai. Kiek anksčiau viename iš ūkių šiuos gyvūnus prižiūrintys asmenys buvo užsikrėtę naujuoju koronavirusu, kitame ūkyje dirbantis asmuo turėjo į gripą panašių simptomų.
Viešojoje erdvėje jau girdėjome pranešimų apie COVID-19 nuo prižiūrėtojo užsikrėtusią tigrę Niujorko Bronkso zoologijos sode, Belgijoje nuo šeimininko užsikrėtė naminė katė ir pan. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė teigė, jog gautas ne vienas pranešimas, kad COVID-19 buvo nustatytas ir naminiams augintiniams - Kinijoje buvo keletas atvejų, kai koronavirusu užsikrėtė šunys.
„Apie patį virusą visuomenės sveikatos specialistai yra surinkę daug informacijos, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar dalyvauja gyvūnai šio viruso platinime. Kinijos atveju COVID-19 sirgęs žmogus tyrė savo augintinį moksliniais tikslais ir buvo nustatyta, kad gyvūnas irgi turi virusą. Tačiau iki šiol nėra jokių duomenų, kad gyvūnai COVID-19 galėtų perduoti vienas kitam, taip pat užkrėsti žmogų“, - teigė ji. K.Stakytė atkreipė dėmesį, jog pasaulio mastu koronavirusas buvo nustatytas tik keletui naminių gyvūnų, taigi tikėtina, kad tai tik vienetiniai atvejai.
K.Stakytės teigimu, žmonės neturėtų pamiršti, kad gyvūnai turi bendrų ligų su žmonėmis, todėl visada reikia laikytis higienos, neleisti laižyti veido, nesibučiuoti, visuomet plauti rankas. „Jeigu žmogus pats serga COVID-19, tai, jeigu įmanoma, savo gyvūnus perduokite kitiems prižiūrėti. Atsarga gėdos nedaro“, - sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja.
Ligos - kasdienybė
Vis dėlto nereikėtų pasiduoti panikai, juo labiau atsikratyti savo augintinių. Tai būtų labai neatsakinga ir nežmogiška. Fiksuoti gyvūnų užsikrėtimo atvejai pasaulyje yra pavieniai. Be to, kaip minėta, nefiksuota atvejų, kai žmogų užkrečia naminis gyvūnas. Gyventojai turėtų suprasti, kad mūsų kasdien tyko ligos ir infekcijos, todėl pirmiausia visur ir visada reikia laikytis higienos.
„Laikytojai privalo savo šunis, kates ir šeškus vakcinuoti nuo pasiutligės. Lietuvoje dažniausiai paplitusios ligos yra toksoplazmozė, echinokokozė, - tai nešvarių rankų ligos, taigi šunis ir kates reikia reguliariai dehelmintizuoti. Būtinai reikia plauti rankas, nes kiaušinėliai patekę į aplinką, į burną užkrečia ir žmones“, - kalbėjo ji.
K.Stakytė pasidžiaugė, jog vis daugiau žmonių supranta, kaip svarbu rūpintis savo augintinių gerove ir jų sveikata. „Dabar labai daug yra gyvūnų mylėtojų, kurie pastebėję apie netinkamai laikomus, neprižiūrimus gyvūnus praneša mūsų tarnybai, mes reaguojame. Matome, kad visuomenė nepakanti blogai gyvūnų auginimo praktikai. Tas gerai“, - teigė K.Stakytė.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
