respublika.lt

Civilinė sąjunga ruošiama už akių

(0)
2022 rugsėjo 20 18:45:00
Justina GAFUROVA

Ką tik prasidėjusi Seimo sesija turėtų būti gana sudėtinga. Parlamentarų laukia rimti darbai - valstybės biudžeto formavimas, ekonominės ir energetinės krizės šalyje valdymas, infliacijos stabdymas. Tačiau panašu, kad šie klausimai dabartinei valdančiajai daugumai - antraeiliai. Štai vos pradėjus darbą, Teisės ir teisėtvarkos komitete surengti Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausymai. Tiesa, taip, kad visuomenė nesužinotų.

×
nuotr. 3 nuotr.
Nors Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seimui pateikė konservatorė Jurgita Sejonienė, klausymuose už ją kalba liberalas Tomas Vytautas Raskevičius. Arūno Bernacko koliažas

 

Tai buvo pirmasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbas sugrįžus po vasaros „atostogų". Klausymuose dalyvavo ne tik Seimo nariai, bet ir visuomeninės organizacijos. Tiesa, klausymai nebuvo transliuojami tiesiogiai, kaip įprastai būna, kai vyksta komiteto posėdžiai. Tad visuomenė neturėjo galimybės išgirsti, kokios diskusijos vyko aptariant naują projektą, kuriuo siekiama įstatymiškai apibrėžti vienalyčių partnerių santykius.

Nors oficialiai Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seimui pateikė konservatorė Jurgita Sejonienė, paaiškėjo, kad klausymuose ji į pastabas ar pasiūlymus nereagavo, už ją komentavo Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas, pristatinėdavęs save profesionaliu gėjumi, Tomas Vytautas Raskevičius.

Kaip sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, tai, kad įstatymo projekto teikėjas nedalyvautų klausimuose - retas atvejis. Juk būtent čia vyksta planuojamų pakeitimų aptarimas su visomis suinteresuotomis grupėmis ir visuomene, išgirstami skirtingi argumentai. „Į civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymo klausymus teisės ir teisėtvarkos komitete J.Sejonienė taip ir nepasirodė. Nors labai reta, kad projekto autoriai nesilankytų, kai vyksta jų rengto projekto klausymai. Užtat kolegę Jurgitą paslaugiai pavadavo Tomas Vytautas Raskevičius, atsakinėjęs į visus projekto rengėjams keliamus klausimus. Pasimiršo gal jam per vasarą, kad dar pavasarį pats aiškino, kad jis gi „ne prie ko" ir šitam Sejonienės rengtam homoseksualių asmenų „sąjungų" projektui netgi nepritaria", - po klausymų socialiniame tinkle rašė A.Širinskienė.

Dar įdomiau tai, kad visuomenė neturi galimybės sužinoti, kaip vyko klausimai. Jie nebuvo transliuojami tiesiogiai, nėra galimybės pamatyti ir vaizdo įrašo. Nors kitų komitetų klausymai yra pasiekiami Seimo „Youtube" kanale. Čia galima rasti dar visai neseniai vykusių Švietimo ir mokslo reikalų, Sveikatos reikalų, Kaimo reikalų, net Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų klausymų įrašus. „Vakaro žinioms" susisiekus su komiteto biuro darbuotoja Aidena Bacevičiene, ši patikino, kad toks yra komiteto sprendimas. Negalima pamatyti nei įrašo, nei protokolo, nei stenogramos.

Visgi, „Vakaro žinioms" pavyko gauti klausymų dalyvių sąrašą. Tarp klausymuose dalyvavusių - politikai, teisininkai, valstybinių institucijų tarnautojai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai. Taip pat dalyvavo nevyriausybinių organizacijų „Lietuvos Vyskupų Konferencijos, „Mamos už LGBTQ+ vaikus, „Laisvos visuomenės institutas", „Lietuvos gėjų lyga", „Lietuvos žmogaus teisių asociacija", „Žmogaus teisių centras", „Rengimo šeimai asociacija" atstovai.

„Vakaro žinioms" susisiekus su komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru, šis patikino, kad klausymai - tai vidiniai komiteto pasitarimai: „Mes klausymų netransliuojame, kad po to tai, kas kalbama klausymuose, nebūtų traktuojama kaip komiteto nutarimai. Nes tai tėra nuomonių išgryninimas. Klausymai yra mūsų vidinio naudojimo medžiaga", - sakė S.Šedbaras.

Jis patvirtino, kad klausymų metu į kilusius klausimus dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto atsakydavo ne jo autorė J.Sejonienė, o T.V.Raskevičius. „Man ji kitą dieną sakė, kad buvo prisijungusi visą laiką, bet kai aš klausdavau, ar yra rengėjai, negirdėjau jos balso. Kadangi Žmogaus teisių komitetas jau yra svarstęs šį klausimą ir pateikęs savo išvadą, kur buvo kalbama apie jų siūlymus, T.V.Raskevičius pakomentuodavo. Nes jie jau yra mums pateikęs kai kuriuos siūlymus. Pati rengėja nekomentavo", - „Vakaro žinioms" sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras.

Vakar komitete vyko antrieji klausymai, tačiau ir jie nebuvo transliuojami visuomenei.

Visgi, savo įspūdžiais po klausymų pasidalijo kai kurie dalyviai. Pavyzdžiui, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės „antroji pusė" Jūratė Juškaitė socialiniame tinkle pasidalijo savo nuomone, dėl ko jau buvo apsispręsta.

„Civilinės sąjungos apsibrėžimas ir toliau lieka išplaukęs - toliau kalbame, kad čia kažkokie santykiai, tik, gink Dieve, ne šeima. Liekame prie registravimo pas notarus. Europoje yra įvairių praktikų (ir Civilinės metrikacijos, ir notarai). Lietuvoje notarai pasirinkti, matyt, tam, kad kiti piliečiai, kuriems Civilinės sąjungos neaktualios, ramiai pro metrikacijos skyrių galėtų praeiti ir ten tos pačios lyties porų nepamatytų.

Kas gero nutiko? Į nenuoširdžius pasiūlymus keisti Konstituciją ir į ją įrašyti ir civilinę sąjungą, atsižvelgta nebuvo. Į siūlymus siaurinti civilinės sąjungos apibrėžimą, jį artinant prie aiškiai ne šeiminio, su daug būdvardžių ir aplinkybių, kad čia tikrai ne šeimos santykiai, irgi neatsižvelgta. Argumentų apie Senojo testamento relevantiškumą XXI a. sekuliarios valstybės teisėkūrai kol kas išklausyti nespėta", - socialiniame tinkle rašė J.Juškaitė.

Rengimo šeimai asociacijos pirmininko Ramūno Aušroto įspūdžiai po klausymų buvo kiek kitokie: „Siūliau įstatymo leidėjui aiškiai apsispręsti ir įstatyme įvardinti - kokius, privačius ar šeimos teisinius santykius reguliuoja Civilinės sąjungos (CS) įstatymas.

Beje, to paties reikalavo ne tik prigimtinę šeimos santuoką ginančios institucijos, tiek mūsų oponentai - Lietuvos Žmogaus teisių centras (LŽTC), Tolerantiško jaunimo asociacija ir kitos LGBT bendruomenę atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos (NVO). Tik skirtumas tas, kad jos siekė į įstatymą aiškiai įrašyti, kad civilinę sąjungą sudarę asmenys sukuria šeimos teisinius santykius, o mes - kad CS reguliuoja privačius asmenų teisinius santykius, o CS sudarę partneriai - neketina sukurti šeimos teisinių santykių.

Negana to, LGBTQ NVO dar siekė numatyti CS sudariusiems asmenims teises, susijusias su vaikais. Pvz. LŽTC siūlė CSĮ projektu suteikti tėvų valdžią (iš tėvų valdžios kylančias teises bei pareigas) tos pačios lyties partneriui, kuris nėra laikomas biologiniu vaiko tėvu ar motina", - savo įspūdžiais dalijosi R.Aušrotas.

Jis savo socialinio tinklo anketoje patikino, kad komiteto pirmininkas nesutiko su tokiais siūlymais: „Suprantama, jei jis būtų sutikęs su oponentų pasiūlymu, yla išlįstų iš maišo ir visiems viskas būtų aišku. Dar daugiau, pripažinus, jog CS būdu sukuriami šeimos teisiniai santykiai, automatiškai iškiltų kolizijos su Konstitucija klausimas, nes Konstitucija nenumato šeimos teisinių santykių kūrimo CS būdu.

Bet ką rodo tai, kad nesutiko su mūsų pasiūlymu, nors teigė, kad CS nereguliuoja šeimos santykių? Ogi labai paprastą dalyką. Komiteto pirmininkas žino ir supranta (kaip ir visi dėdės ir tetos, atstovavę valstybės institucijas), jog iš tiesų CS reguliuoja šeimos teisinius santykius, bet nenori, kad tai atsispindėtų tekste. Yra siekiama CS įstatymą padaryti kuo neutralesnį šiuo požiūriu ir palikti teismams pasisakyti, kokius iš tiesų santykius reguliuoja CS, o taip pat išplėsti CS reguliuojamų teisių apimtį.

Jei bus priimtas CS įstatymas, būtent toks kelias ir bus pasirinktas. Žinant, kokia konjunktūra sėdi Konstituciniame Teisme, jo išvada - kad CS reguliuoja šeimos teisinius santykius, galima neabejoti. Dar daugiau, teisminiu keliu bus ne tik bandoma pripažinti, jog CS - tai šeimos teisiniai santykiai, bet ir išplėsti iš CS kylančių šeimos teisių apimtį. Jei nepavyks Lietuvoje, tai padarys EŽTT. Apie tai prasitarė ir buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
24
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASLAUGA: Kėdainių rajono taryba pritarė siūlymui nuo kitų metų sausio 1 dienos pensijos sulaukusius asmenis ir neįgalius keleivius vežioti nemokamai.
  • MOKYKLA: Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
  • APSKUNDĖ: Už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys Petras Gražulis ir jo advokatas Rolandas Tilindis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė nuosprendį.
  • DUOMENIS: Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo - centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.
  • PAJAMOS: Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos posėdis Lietuvai buvo sėkmingas, kadangi jame buvo pritarta išlygai, pagal kurią pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis.
  • BAUDA: Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, pranešė prokuratūra.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+3 +10 C

 

+7 +13 C

+9 +15 C

+8 +14 C

 

+10 +12 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s