Pripažintas avariniu, bet neleidžiamas tvarkyti

Po gyventojų skundų dėl griūnančio ir tepalais bei cheminėmis medžiagomis užteršto pastato dar 2019 m. liepos 16 d. savivaldybė surašė aktą, kuriuo uždraudė Birželio 23-iosios g. esančiame pastate Nr. 12 vykdyti bet kokius darbus, išskyrus avarinės būklės šalinimą.

Tačiau šio potvarkio minėto pastato bendrasavininkiai nepaiso ir toliau pirmajame aukšte vykdo ne ką mažiau aplinkai pavojingas komercines veiklas - autoremonto, automobilių plovimo ir kt. Ekspertų įspėjimai, kad pastatas kenkia aplinkinių sveikatai, o susidėvėję perdangos gali bet kada įgriūti, jiems nė motais.

Prabėgus daugiau negu metams, savivaldybės Būsto administravimo skyrius sutiko su paskubomis pastato savininkų atliktu pastato priestatų kosmetiniu remontu, kuriuo neva buvo išspręstas avarinės būklės klausimas. Tam net buvo atsiųstas specialistas, kuris pateikė išvadą, kad pastato priestatų konstrukcijos, nors vis dar yra apgriuvusios, esą tapo apsaugotos nuo vandens ir šalčio poveikio, todėl nebelaikomos pavojingomis.

Kiek anksčiau detalią šio statinio ekspertizę atlikę statybos konstrukcijų ekspertai stebisi. Jie nesupranta, kaip aptinkavus keletą sienų ir jas apskardinus pastatas su pažeistomis konstrukcijomis, užterštas naftos produktais ir net aplinkiniuose namuose jaučiamu kvapu, dabar jau gali būti traktuojamas kaip saugus savininkams ir aplinkai. Akivaizdu, kad kosmetiniai pastato paremontavimai, nepašalina pagrindinės problemos - jo konstrukcijų avarinės būklės bei užterštumo garuojančiais naftos produktais.

Šių metų rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybei pateiktoje jungtinėje ekspertų išvadoje ir pasiūlymuose pažymima, kad pastatui būtinas skubus kapitalinis remontas, apsaugosiantis nuo perdangų griūties. Ekspertai siūlo demontuoti užterštas ir sudūlėjusias gelžbetonio konstrukcijas ir kapitaliai remontuoti pastatą.

Institucijos tarša nesidomi

Ekspertų išvada byloja, kad užterštas ne tik pats statinys, bet ir šalia jo esantis gruntas, tačiau miesto viduryje esančia ekologine bomba atsakingos institucijos nesidomi. Aplinkos ministerija nurodė, kad „pastato teritorijoje turi būti atlikti ekogeologiniai tyrimai, o nustačius taršos pobūdį ir mastą, turi būti parengtas teritorijos valymo planas, kurį įgyvendinant turi būti pašalinta tarša". Ministerijos teigimu, nurodymą atlikti tokius tyrimus gali duoti Aplinkos apsaugos departamentas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Deja, pastaroji institucija inicijuoti tyrimo nepanoro. Pasak NVSC atstovų, 2020 m. sausio mėnesį jie nagrinėjo pranešimą dėl pastato Birželio 23-iosios g. 12 užterštumo. Tuomet buvo susipažinta su atliktų tyrimų ataskaita bei tyrimų protokolais.

„Ataskaitoje pateikti pastato konstrukcijų užterštumo cheminėmis medžiagomis tyrimų rezultatai, kurie lyginami su Lietuvos higienos norma. NVSC norminiai teisės aktai nereglamentuoja cheminių medžiagų koncentracijų ribinių verčių pastatų konstrukcijose, o konstrukcijų tyrimų rezultatų vertinimui Lietuvos higienos norma, nustatanti leistinas teršalų vertes dirvožemyje, negali būti taikoma. Taip pat Ataskaitoje pateikti aplinkos (išorės) oro taršos duomenys, kurie negali būti taikomi patalpų taršai vertinti", - rašoma gautame atsakyme.

Taip pat buvo priminta, kad NVSC kompetencija neapima visų veiksnių, kurie gali turėti įtakos sveikatos priežiūrai.

„Kalbama apie gamybinės paskirties pastatą ir gamybinę teritoriją, kuriuose nėra gyventojų. NVSC teisės aktais pavesta tik gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybės priežiūra, taip pat gyvenamųjų ir visuomeninių teritorijų dirvožemio kokybės priežiūra. Akivaizdu, kad tiek pastatą, tiek teritoriją privalu sutvarkyti, tačiau tai ne NVSC kompetencija", - nurodė centro atstovai.

Taigi dar viena valdžios institucija, kuri, pasak Aplinkos ministerijos, turėtų būti susidomėjusi minėto pastato avarine būkle ir užterštumu bei pavojumi aplinkinių žmonių sveikatai ir saugumui, į šį klausimą pasižiūrėjo formaliai. Neradusi tiesiogiai tokį klausimą reguliuojančių teisės aktų nuostatų, ji nurodė, kad tai ne jų kompetencijoje.

Baudas skyrė ir užsimerkė

Eglė Šlajūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja, patikino, kad savivaldybės administracija ne pati nusprendė, kokios būklės yra gamybinis pastatas Birželio 23-iosios g. 12.

„Išvadas, kad jis yra avarinės būklės pagal teisės aktų nuostatas gali teikti tiktai ekspertas, todėl buvo remtasi prof. habil. dr. L.U. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu", - teigė E.Šlajūtė. Šiuo metu, pasak jos, vyksta teisminiai ginčai, kurie ir išspręs šį klausimą.

„Savivaldybės statinių naudojimo priežiūros vykdytojai ne kartą atlikto pastato techninės priežiūros patikrinimus, pastato bendrasavininkiams teikė įpareigojimus dėl priežiūros organizavimo ir būtinų remonto darbų vykdymo. Bendrasavininkiams vengiant vykdyti prižiūrėtojų įpareigojimus jų atžvilgiu vykdoma administracinio nusižengimo teisena dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo", - nurodė E.Šlajūtė.

Pasak jos, pastato bendrasavininkiai nesirūpindami savo turtu privedė pastatą prie esamos būklės, todėl savivaldybės administracija ir baudžia už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tačiau kodėl pastato savininkai yra baudžiami ne už tai, kad nėra vykdomas savivaldybės dar 2019 metais priimtas reikalavimas šalinti avarinę būklę, bet už tai kad yra trukdoma šalinti šio pastato avarinę būklę, kaip to reikalauja įstatymai, ji nepaaiškino. Nors juk pastato avarinė būklė su kiekviena diena blogėja ne dėl to, kad bendraturčiai neišsirenka bendro pastato techninio prižiūrėtojo, o dėl to, kad savivaldybės nėra užtikrinamas šio pastato avarinės būklės šalinimo darbų įgyvendinimas.

Taigi įdomu, kokių veiksmų savivaldybė imsis toliau, kai yra gautas net ir pastato avarinės būklės šalinimo projektas, o jungtinė ekspertų komanda bei atlikti tyrimai rodo, kad pastatas yra avarinės būklės, ir pateikia rekomendacijas, kaip ją pašalinti? Ar net ir pateikus tokius svarbius dokumentus, savivaldybė nesiims priemonių įgyvendinti bei užtikrinti šio pastato avarinės būklės šalinimo? Ar savivaldybė lauks didesnės nelaimės, kaip antai neseniai Vilniaus mieste kritę senų namų balkonai?

Gyventojai bijo nelaimės

Pakalbinti aplinkinių namų gyventojai tokia kaimynyste taip pat nesidžiaugė.

„Smagu buvo stebėti, kai seni, sovietiniai ir akivaizdžiai pavojingi pastatai buvo nugriauti. Galbūt nauji namai galėjo būti kiek žemesni, tačiau jie tikrai geriau už buvusias griuvenas. Tik mes niekaip nesuprantame, kodėl gyvenamųjų namų kvartale buvo paliktas šis monstras, kuriame dar ir vykdoma gamybinė veikla. Gal čia įmonę turi kokio politiko ar valdininko giminaitis, todėl niekas nieko ir nedaro? - svarstė kaimynystėje gyvenantis Marius. - Tik net ir jie turėtų suprasti, kad toks pastatas bet kada gali sugriūti. Be to ir vaikai, nors teritorija turėtų būti bent jau aptverta ir saugoma, neretai čia užsuka. Kas atsakys, jei kuriam ant galvos užkris kokia plyta? Kas jį gydys?"

Pasak šalia įsikūrusios Jolantos, kadangi pastatu faktiškai niekas nesirūpina, jis, atvėsus orams, gali tapti valkatų landyne.

„Statinys didelis ir neprižiūrimas. Kadangi apleistų namų aplink nebeliko, o visų daugiabučių laiptinės rakinamos, tikėtina, prie konteinerių besišlaistantys benamiai netrukus įsikraustys čia. Jau teko matyti kelis jų slampinėjančius aplink ir besidairančius. Gal Birželio 23-iosios 12 pastate veikiančioms įmonėms tokie kaimynai ir yra priimtini, tačiau man, tiek galvojant apie vaikus, tiek apie save, būtų ramiau, jeigu sostinės valdžia jiems rastų kitus namus", - sakė jauna moteris.

Užs. nr. 146