6 nuotr.Kai už lango pilka ir niūru, į skaisčiu raudoniu nuspalvintą patiekalą smagu vien pažvelgti. O burokėliais pagardintų valgių skonis - nepamirštamas. Juo labiau nėra nė vienos priežasties, kad šias įprastas daržoves vertėtų pamiršti. Burokėliai - sveiki, maistingi, pigūs. Tad tempkimės juos iš parduotuvių glėbiais. Ir rudens pilkuma atsitrauks.
Stiprybės šaltinis
Nieko baisaus, jei savame sode burokėliai neužderėjo. Parduotuvėse jų niekada netrūksta. Tikrų - lietuviškų. O tai saviems produktams ištikimiems pirkėjams ne mažiau svarbu nei vertingos burokėlių savybės.
Pasiruošti burokėlių valgių nesudėtinga. Tik reikia laiko, mat ši daržovė kieta it akmenėlis - kaunietis, buvęs įmonės vadovas Antanas Kuodis čiumpa vieną ir padaužo į stalą. Net suskamba!
Vyras neįsivaizduoja dienos be burokėlių patiekalų. Salotos, sriuba, troškinys - pono Antano kasdienybė. Taip buvo ir jo tėvų, senelių namuose. “Mama sakydavo: valgysi daugiau burokėlių - sveikas drūtas išaugsi. O raumenys tiesiog virs iš pažastų! Kuris paauglys apie tai nesvajoja!” - prisimena A.Kuodis.
Mama ir močiutė skaniai gamindavo - ir Antaną to paties išmokė. Virtuvėje mėgstantis sukiotis vyras ir eksperimentų nesibijo - jei nepatiko žurnale rastas ir išbandytas receptas, savąjį sugalvoja. Ir nenusivilia.
“Ko tik neprisigaminu žiemai iš burokėlių, - rodydamas į rūsyje išrikiuotų stiklainių lentynas, patenkintas šypsosi Antanas. - Ir su obuolių, ir su vynuogių sultimis prisikonservuoju. Marinuoti “lambukai” (jaunų burokėlių stiebeliai - red. past.) sriubai labai gardu, o tarkuoti burokėliai - mišrainėms. Pjaustytus irgi mėgstu - daugiau darbo dantims.”
Runkeliai tinka net gurmanams
Nužvelgęs savo sandėliuko turtus, Antanas staiga susizgrimba paklausti, ar esu ragavus sriubos iš... pašarinių runkelių. Aišku, ne. Nustebęs žvilgsnis išduoda, kiek daug prarandu.
“Nuo vaikystės tokią sriubą labai mėgstu, - vėl šypsosi jis. - Tikras skanėstas! O jei dar džiovintų baravykų pripjaustau, lašinukų paspirginu - mmm, apsivalgymas!”
Kas tai per sriuba? Prašau pono Antano išduoti, kaip ją išsivirti.
“Nuplaunu, nulupu storai, negailėdamas, šiaudeliais supjaustau. Pripildau tų šiaudelių trijų litrų stiklainį, užberiu 3 šaukštus druskos, įmetu kelis laurų lapelius, pipirų. Viskas - laukiu, kol išrūgs. Maždaug per dvi savaites įrūgsta. Tada semiu tuos runkelius iš stiklainio ir - į puodą. Dar bulvių pripjaustau, morkų, svogūnų, prieskonių pagal skonį. Kaip minėjau, galima ir džiovintais grybais pagardinti, ir paprikomis, porais ar moliūgais. Krapai irgi tinka. O kad skystimas būtų tirštesnis, ištirpintame svieste pakepinu šaukštą miltų. Skaniau nebūna!”
Regis, ne pašarinių runkelių sriubos receptą Antanas nupasakojo, o kokio egzotinio, įmantraus patiekalo... O kur dėti likusius raugtus runkelius? Nejau jie trijų litrų stiklainyje ilgai išsilaikys?
“Ilgiau rūgs - daugiau įrūgs, - paaiškina Antanas. - O jei koks pelėsiukas ir pradėtų formuotis, nesunku jį nugraibyti. Ne visi labai rūgščius mėgsta. Jei norisi švelnesnio skonio, pastovėjusius runkelius prieš dedant į puodą galima šaltu vandeniu perlieti.”
Žiemos atgaiva
Su ką tik išvirtų burokėlių salotomis Antanas terliojasi nedažnai. Vyras mėgsta žiemai prisiruošti pusgaminių, kad prireikus skaniais valgiais nukrauti stalą nereikėtų ilgai gaišti. Antano sandėliuko lentynose bene daugiausia stiklainių su marinuotais burokėliais. Marinatui jis dažniausiai naudoja obuolių arba vynuogių sultis.
“Virtus burokėlius gražiai supjaustau, dedu į puodą, užpilu rūgštesnių obuolių arba naminių vynuogių sultimis, pagal skonį pilu druskos, pipirų, įmetu kmynų, kelis gvazdikėlius, laurų lapų, - savo kulinariniais sugebėjimais dalijasi Antanas. - Palaukiu, kol užvirs, bet virinti nereikia. Susidariusias putas nugraibau ir nedelsdamas supilstau į švarius, iškaitintus stiklainiukus. Geriausia į puslitrinius - vienam kartui stiklainio pakanka. Pastovi šaltai savaitę kitą ir jau galima skanauti. Noriu - sriubą verdu, noriu - kotletus kepu ar salotas maišau. Su aliejumi ar su grietine, majonezu. Nuo burokėlių likusio skysčio lauk nepilu - ryte, jei po vakarykščio nekaip jautiesi - nepamainoma atgaiva dūšiai.”
Panašiai Antanas ruošia žiemai ir nevirtus raudonuosius burokėlius. Užraugia juos kaip pašarinius ir gardžiuojasi pats ar kaimynus vaišina iki vėlyvo pavasario. Rauginti burokėliai, sako, turi dar daugiau vitaminų ir kitų maistingųjų medžiagų.
Receptai
Aukštaitiški raugti Burokėliai
Burokėlius švariai nuplauti, jei stambūs - pasmulkinti. Sudėti į 3 l talpos stiklainį, užpilti šulinio vandeniu. Įdėti 2-3 valgomuosius šaukštus druskos, kelis pipirų grūdelius, laurų lapelių. Uždengtą stiklainį laikyti šiltai, kol įrūgs. Tinka mišrainėms, sriubai, šaltibarščiams, taip pat kepti ar troškinti.
Burokėlių salotos su krienais
Marinuotus burokėlius, jei jie - nesmulkinti, supjaustyti šiaudeliais arba kubeliais, įdėti kelis šaukštus tarkuotų krienų (kuo daugiau krienų - tuo didesnį aštrumą pajusite), pagal skonį citrinų sulčių, druskos, pipiriukų.
Burokėlių kotletai
Burokėlius nuplauti, nulupti ir kepti orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje maždaug valandą. Iškeptus burokėlius sutrinti arba smulkiai sutarkuoti, į masę įberti miltų (5 vidutinio dydžio burokėliams reikia 5 šaukštų miltų), druskos pagal skonį. Susmulkinti dvi česnakų skilteles, aliejuje apkepti smulkintų svogūnų, ant peilio galo - šviežiai grūstų pipirų. Jei turite, galima įdėti truputį smulkintų petražolių lapelių ir čiobrelių. Iš paruoštos masės formuoti kotletukus, kuriuos apvolioti kiaušinio plakinyje, po to - džiūvėsėliuose. Kepti įkaitintame aliejuje. Tinka valgyti su virtomis bulvėmis.
Blyneliai su burokėlių įdaru
Burokėlių masę paruošti kaip kotletams. Išsikepti lietinių, ant jų vidurio dėti po šaukštą paruošto įdaro, suvynioti ir dar kartą apkepti. Patiekti su grietine, grietinės ir sviesto padažu. Išradingos šeimininkės iš burokėlių kepa blynelius. Žalius burokėlius sutarkuoja, patroškina, į atvėsusią masę įmuša kiaušinį, įdeda avižų dribsnių, sėlenų žiupsnelį, prieskonių pagal skonį. Kepa įkaitintuose riebaluose ir tikina,
kad labai gardu.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
