respublika.lt

Buratino pinigams apetitas auga

(0)
Publikuota: 2021 gruodžio 03 11:55:20, Vytas Varungis
×
nuotr. 2 nuotr.
Sukčių schemose dažnai naudojamas virtualusis turtas – kriptovaliutos. Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Infliacijai šalyje didinant apsukas, žmonės ieško, kaip apsaugoti savo pinigus ir susigundo Buratino pinigėlius žadančiu investavimu. Patikėję sukčiais gyventojai praranda vis didesnes sumas - nepasibaigus metams jau netekta per pusę milijono eurų. Tačiau tai gali būti ledkalnio viršukalnė. Ekspertas atskleidžia, kokias schemas naudoja apgavikai.

 

Per penkis mėnesius - apie 90 tūkst.

Kainų pasiutpolkė ir liberalios sakmės apie investavimą žmones įkvepia kvailiausiems žingsniams. Tai primena klasikinę pasaką apie medinuką Buratiną, kurį sukčiai katinas Bazilijus ir lapė Alisa įtikino stebuklų lauke užkasti savo keletą auksinių ir laukti išaugant pinigų medžio.

Štai Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 47-erių metų mažeikiškis kaltinamas neteisėtai teikęs investicines paslaugas ir galimai apgaule vos per penkis mėnesius įgijęs net 91 tūkst. eurų. Greita praturtėjimo schema susidomėjo dešimt žmonių.

Pareigūnų duomenimis, vyras prieš dvejus metus sukūrė internetinį puslapį, kuriame dėstė apie investavimo galimybes. Kaip įtariama, kaltinamasis neva pelningai veikiančiu projektu susidomėjusius žmones viliojo žadėdamas dešimt mėnesių mokėti 8 proc. palūkanas, o praėjus metams nuo investavimo dienos - grąžinti ir visus investuotus pinigus.

Anot prokurorų, žmonės, susivilioję tokiu investavimu, į kaltinamojo nurodytą sąskaitą pervedė nuo 2 tūkst. iki net 22 tūkst. eurų siekiančias sumas. Įtariama, kad mažeikiškis nukentėjusiesiems dar kurį laiką mokėjo žadėtąsias palūkanas, tačiau vėliau jokių pinigų investuotojai iš jo nebegavo.

Išviliotos sumos auga

Pasak Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio, prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai žmonėms dar daugiau laiko ėmė leisti namuose prie kompiuterių, padaugėjo ir apgavikų aukų.

„Norėdami apgauti sukčiai sugalvos įvairiausių būdų - kurs netikras svetaines, reklamas, skambins jums telefonu ar rašys elektroninius laiškus. Jie bando apsimesti, kad teikia finansines paslaugas, tarp jų ir investicines", - „Vakaro žinioms" komentavo jis.

LB duomenimis, gautų dėl investicinio sukčiavimo skundų skaičius šiemet nežymiai sumažėjo - per 2021 metų pirmus tris ketvirčius jų gauta 42, o pernai - 60. Tačiau lyg ant mielių auga prarandamos sumos. Jei 2019 metais buvo išviliota 300 tūkst. eurų, 2020 metais - jau 540 tūkst. eurų, o šiemet dar daugiau - virš 546 tūkst. eurų.

„Nemaža dalis lėšas praradusių asmenų į Lietuvos banką nesikreipia, o bando bendrauti su jiems paslaugas teikiančia finansų įstaiga arba kreipiasi į teisėsaugą. Todėl tikrasis nukentėjusiųjų skaičius ir prarastos sumos gali būti didesnės", - pastebėjo A.Šilgalis.

Identifikavęs sukčiavimą LB turi teisę kreiptis į teismą ir gavęs leidimą blokuoti interneto svetaines.

Šiuo metu užblokuotos 77 sukčių svetainės, taip pat į neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansines paslaugas subjektų sąrašą pateko 186 svetainės.

Kriptovaliutų nereguliuoja

Kaip nurodo LB atstovas, siekdami „užkabinti" potencialias aukas investiciniai sukčiai dažniausiai kuria fiktyvias reklamas, naudodami žinomų žmonių atvaizdus, prekių ženklus ar institucijų pavadinimus. „Atminkite, kuo labiau viliojantis pasiūlymas ir sėkmės istorija, tuo daugiau galimybių, kad tai sukčių spąstai. Jų sukurta interneto svetainė tikrai atrodys labai rimtai ir solidžiai - juk svarbu, kad patikėtumėte", - aiškino A.Šilgalis.

Kiekvienas gyventojas gali sulaukti ir skambučio iš nepažįstamo numerio, dažnai registruoto užsienyje, su pasiūlymu investuoti: „Dažniausiai sukčiai kalba ne lietuvių kalba, negali paaiškinti kur gavo jūsų numerį, kokią įmonę atstovauja ir ar turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Taip pat jie gali siųsti elektroninius laiškus iš pašto dėžutės, kurios adresas bus labai panašus, pavyzdžiui, į jūsų banko."

Ekspertas įspėja, kad labai svarbu atidžiai patikrinti, į kokią svetainę nukreips atsiųstos nuorodos. Reikia būtinai surinkti informaciją apie įmonę, išsiaiškinti, ar ji turi veiklos licenciją. Sukčiai gali organizuoti ir seminarus ar renginius, kurių metu bandoma privilioti investuoti norinčius gyventojus.

„Visose šitose schemose dažnai naudojamas virtualusis turtas - kriptovaliutos. Pagrindinė to priežastis - neegzistuojantis reguliavimas ir didelės galimybės likti nesusektam dėl šių valiutų anonimiškumo. Taip pat vartotojai, girdėdami apie galimą didelį pelną, investuojant į šio tipo produktus dažnai praranda budrumą", - įspėjo LB skyriaus vadovas.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s