respublika.lt

Briuselis paskaičiuos minimumą taip, kad jis tuoj sumažės

(0)
Publikuota: 2020 lapkričio 07 12:28:27, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 9 nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda klausosi EK pirmininkės Ursulos fon der Lejen kalbų, tad greičiausiai paklustų ir visiems nurodymams del atlyginimu mažinimo. Aišku, ne savo atlyginimo. Roberto Dačkaus (LR kanceliarija)-Eltos nuotr.

Europos Komisija (EK), užsimojusi pasiekti, kad visų ES šalių piliečiai galėtų padoriai gyventi iš jų šalyse nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo, paruošė tokį jo apskaičiavimo direktyvos projektą, kuris minimumo nepadidins, bet atvirkščiai - netgi gali sumažinti. Negi ES biurokratai sugeba tik tiek? Paruošti populistinį, bet faktiškai niekinį dokumentą?

 


Metų pradžioje EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pažadėjo, jog bus paruošta visoms ES šalims vienoda minimalios algos apskaičiavimo metodika. Profsąjungos tikėjosi, kad minimumas, atskaičius mokesčius, turėtų sudaryti apie 50-60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris sudaro 1381 Eur ant popieriaus ir 879,2 Eur į rankas. Lietuvoje 2020 m. minimali BRUTO, tai yra neatskaičius mokesčių, alga yra 603 eurai, o į rankas (NETO) žmogus gauna 437, 24 Eur, nes iš minimumo išskaitomas gyventojų pajamų mokestis, privalomasis sveikatos draudimas, socialinis draudimas ir pensijų kaupimas.

Skirtingose ES valstybėse mokesčiai nuo minimalios algos atskaičiuojami skirtingi. Skiriasi ir darbo valandų skaičius per savaitę. Lietuvoje 130 tūkst. darbininkų, dirbančių nekvalifikuotą darbą be viršvalandžių, 40 darbo val. per savaitę, į rankas gauna tik 437,24 Eur. Kai tuo metu skurdo rizikos riba 2019 m. siekė 379 Eur vienam asmeniui, o keturių asmenų šeimai, kurioje du vaikai ir du dirbantieji, skurdo riba siekė 797 Eur. Vadinasi, minimumas Lietuvoje tik šiek tiek viršija skurdo rizikos ribą.

Tikėtasi, kad bendra visoje ES minimalios algos apskaičiavimo metodika padės lietuviams kuo toliau nuo skurdo nutolti. Tačiau ir metų pradžioje profsąjungiečiai tikėjosi, kad minimumas sieks 50-60 proc. ne nuo VDU medianos, bet nuo realaus VDU vidurkio. Nes taip skaičiuojant, minimali alga Lietuvoje nuo 603 eurų būtų išaugusi net iki 790 eurų „ant popieriaus".

Viltys subliūško

Nors Vyriausybė jau nustatė, kad 2021 m. lietuviška minimali alga tesieks 642 Eur „ant popieriaus", tikėtasi, jog algą padidins Briuselio pasiūlyta bendra apskaičiavimo metodika. Deja, kai EK šį rudenį paruošė direktyvos „Dėl adekvačios minimalios mėnesio algos visai ES" projektą, viltys, kad Lietuvoje ryškiai padidės algos, subliūško. Mat direktyvos projektas skelbia, kad ES šalys pačios nusistato sau įprastus apskaičiavimo kriterijus, tačiau 4 elementai yra įtraukiami privalomai.

Kokie tie elementai? Pirmasis privalomas elementas lyg ir guodžiantis. Minimumas apskaičiuojamas įvertinant pragyvenimo išlaidas konkrečioje valstybėje. Taip pat įvertinant mokesčių lengvatas bei socialines išmokas. Ir iškart tampa neaišku!Jei Lietuvoje tėvai gauna išmokas už nepilnamečius vaikus, tai kaip turėtų keistis atlyginimas pagal Briuselio siūlomą metodiką?

Kitas privalomas minimumo apskaičiavimo elementas - būtina atsižvelgti į šalyje bendrą algų lygį ir jų pasiskirstymą. Be abejo, būtina, kai Liuksemburge mažiausia alga prieš mokesčius - 2142 Eur, o Bulgarijoje - tik 312 Eur. Kiti du privalomi minimumo apskaičiavimo elementai yra tie patys, kuriuos pabrėžia ir šalies darbdaviai - darbo užmokesčio augimo tempas ir darbo produktyvumo pokyčiai. Tai yra, konkurencingumas ir darbo našumas. Tad atsižvelgiant į šiuos du rodiklius, kurie per pandemiją visose ES šalių sektoriuose nukentėjo, minimumas ES šalyse gali tik mažėti. Jei bus paisoma Briuselio direktyvos. Tiesa, direktyva dar nepriimta. Svarstomas tik jos projektas.

Subliūško ne visiems

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas sakė, jog vertinant visos Europos mastu, bandymas nustatyti bendrus minimalios algos apskaičiavimo kriterijus yra pozityvus. Tačiau Lietuva daug šių nuostatų jau yra įgyvendinusi.

„Trišalėje taryboje jau pasiekėme kompromisą, jog, nepriklausomai nuo politinių vėjų, minimumas privalo augti, jei šalyje auga algos. Mes dvejais metais aplenkėme Europą, bet tai nereiškia, kad to nenorime visame kontinente. Jei minimumas stabiliai augs Bulgarijoje, tai reikš didesnį mūsų eksporto į šią šalį vartojimą ir mažesnį darbo jėgos kainos dempingavimą, kai bulgarai sutinka dirbti pigiau nei Lietuvos vietiniai darbininkai. Sinergija Europoje reikalinga. Lietuva jau priskiriama prie vidutinių ir gerų atlyginimų šalių.

Aš dėl to, kad EK bando nustatyti bendrus minimalios algos nustatymo kriterijus, esu nusiteikęs pozityviai. Tik norėtųsi ambicingesnių tikslų, kad skaičiai būtų labiau įpareigojantys. Minimumas siekia nuo 45 proc. iki 49 proc. nuo VDU, bet galima ryžtis ir didesniems procentams."

Situaciją komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:

„Idėja paruošti visai ES bendrą minimalaus užmokesčio apskaičiavimo metodiką yra sveikintina. Mes, Europos profsąjungiečiai, patys esame tokios idėjos iniciatoriai, kad būtų parengta direktyva, o ne šiaip rekomendacija. Bet po daugybės konsultacijų su EK gavę šį direktyvos projektą, nematome pačios apskaičiavimo formulės, nematome procentų. Nors aiškiai siūlėme, kad minimumas būtų 50 proc. nuo VDU ir 60 proc. nuo šalies atlyginimų medianos, EK tai paliko spręsti šalies viduje, o mes Lietuvoje ir taip turėjome tuos proc.

Direktyvos projekte keturi principai įdėti, kurių šalys turėtų laikytis. Tie principai labai neaiškūs. Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti į konkurencingumą. Tai vienas iš darbdavių dažniausių argumentų nekelti algos. Sako - tada nebūsime konkurencingi. O darbo našumo principas? Net geriausi pasaulio ekonomistai nesutaria, kaip apskaičiuoti darbo našumą, skaičiuoja jį skirtingai. Neturime vieningos apskaičiavimo sistemos, todėl tokiu kriterijumi galima tik abejoti. Taip pat valstybės turi skirtingas socialinių išmokų sistemas. Jei mes turime vaiko pinigus, o kitos šalys tokių socialinių išmokų neturi, ar tai bus įskaičiuota į minimalią algą? Ir kaip tai paveiks vieningą ES sistemą?

Europos profesinių sąjungų judėjimas, kurio narė yra ir mūsų konfederacija, siūlė skaičiuoti minimumą ne BRUTO, bet NETO. Kiek žmogus gauna į rankas. Nes mokesčių sistemos skirtingose šalyse yra skirtingos. Lietuva, kai jos minimumas prieš mokesčius yra 603 eurai, atrodo turtingiausia iš Baltijos valstybių, o atskaičiavus mokesčius atsiduria toli gražu ne pirmoje vietoje.

Dabartinė EK pirmininkė prieš EK pirmininko rinkimus žadėjo, kad jos prerogatyva bus socialinis dialogas ir žaliasis kursas. Dabar šiuo direktyvos projektu nori uždėti ant socialinio dialogo „varnelę". Direktyvos projektas populistinis. Kalba apie kažką, o iš tiesų apie nieką".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip balsuosite referendume dėl pilietybės išsaugojimo - taip ar ne?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate savo ekonominę padėtį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+2 +8 C

+2 +9 C

+10 +15 C

+11 +15 C

+12 +16 C

0-6 m/s

0-6 m/s

0-4 m/s