Briuselis suraitė savo pastabas

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šių metų ataskaitoje nagrinėjami pokyčiai keturiose pagrindinėse teisinės valstybės principo taikymo srityse: teisingumo sistemų; kovos su korupcija sistemų; žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės; kitų institucinių klausimų, susijusių su stabdžių ir atsvarų sistema.

„Vakaro žinios" skaitytojus supažindina su Lietuvai skirtu 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos skyriumi.

Lietuvoje esą ir toliau pasiekiama gerų rezultatų teisingumo sistemos veiksmingumo srityje, nors kyla naujų problemų, susijusių su ilgėjančia bylų nagrinėjimo trukme ir susikaupusių bylų skaičiumi. Toliau vilkinama skyrimo eiti aukštas teisėjų pareigas procedūra, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nuo 2019 m. rugsėjo vis dar laikinai eina šias pareigas. Susirūpinimą EK kelia atrankos į teisėjų pareigas procedūros skaidrumas ir yra raginimų ją suderinti su Europos standartais. Teisinės pagalbos sistemos pakeitimai vis dar rengiami, o šiuo metu advokatams mokamas mažas atlygis gali atgrasyti juos nuo dalyvavimo.

Įdomu, kad ES nusprendė, jog žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės teisine sistema Lietuvoje užtikrinama pagrindinė teisė į saviraiškos laisvę ir teisė į informaciją.

„Po viešų diskusijų rengiami teisės aktai, kuriais siekiama padidinti žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumą ir nešališkumą. Žurnalistų profesinė aplinka Lietuvoje iš esmės yra saugi, nors grasinimai žurnalistams internete tebėra problema. Parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama kovoti su piktnaudžiavimu procesu. Susirūpinimą kelia tai, kad dėl to, kaip valdžios institucijos aiškina duomenų apsaugos taisykles, apribotos galimybės susipažinti su informacija, ypač žurnalistų, todėl dedamos pastangos išspręsti šį klausimą", - rašoma pranešime.

Akcentuojama, kad vyksta diskusijos dėl Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimų, kurių metu išreikštas susirūpinimas dėl galimo poveikio efektyviam šios institucijos veikimui. Taip pat kyla susirūpinimas dėl institucijai skiriamų išteklių pakankamumo.

„Dėl nepaprastųjų priemonių, priimtų dėl COVID-19 pandemijos, įvertinimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. 2021 m. lapkritį, reaguojant į Baltarusijos vykdomą migracijos instrumentalizavimą, paskelbta nepaprastoji padėtis, pagal kurią taikomi tam tikri teisių apribojimai", - akcentuoja EK.

Lietuvai rekomenduojama tęsti teisinės pagalbos sistemos reformą; toliau vykdyti skyrimo procedūras, kad būtų suformuota visa Aukščiausiojo Teismo sudėtis, ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; atsižvelgiant į Europos standartus teisėjų skyrimo srityje, pradėti teisėjų, visų pirma Aukščiausiojo Teismo, skyrimo tvarkos pritaikymo procesą, be kita ko, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą; tobulinti leidimo susipažinti su oficialiais dokumentais tvarką, visų pirma užtikrinant, kad atsisakymo patenkinti prašymus atskleisti informaciją motyvais nebūtų naudojamasi, siekiant nepagrįstai apriboti prieigą prie dokumentų, be kita ko, žurnalistams, ir t.t.