Brangsta net juoda duona ir bulvės

Tiesa, tas krepšelis kai kuriuose prekybos tinkluose, palyginti su praėjusiais metais, atpigo. „Norfoje" - 84 centais, internetinėje „Rimi" - 44 centais, o „Barboroje" - net 2,28 euro. Bet kituose prekybos centruose vidutinis krepšelis brango nuo 0,52 iki 2,98 euro. Tad įvertinus pabrangimą, pernai lapkritį Lietuvos pirkėjai galėjo nusipirkti vienu kilogramu daugiau maltos kiaulienos ir maždaug puskilogramiu daugiau kiaulienos sprandinės be kaulo.

Na, ir tegul. Lietuvis, rečiau valgydamas kiaulieną, kaip nors iškęs, bet kaip iškęs rečiau ruošdamas bulvių patiekalus. O bulvė, ta antroji lietuvio duona, šiemet, nepaisant neseniai pasibaigusio bulviakasio, toliau brangsta. Kilogramas bulvių, pricer.lt duomenimis, šiomis dienomis prekybos centruose kainavo nuo 0,19 iki 0,59 euro. Jei bulvės tokios brangios rudenį, tai kas pirkėjų laukia pavasarį?

Iš pricer.lt stebimų 52 maisto prekių labiausiai brango 32 prekės, o atpigo tik 15 maisto produktų. Na, ir kokių? Pasirodo, labiausiai, 10 proc. ir daugiau, atpigo obuoliai ir pomidorų sultys. Bet obuoliais ir pomidorais juk sotus nebūsi. O produktai, kurie ant stalo sudaro mūsų mažiausiai uždirbančių piliečių mitybos pagrindą - juoda duona, bulvės, saulėgrąžų aliejus, makaronai ir pienas - pabrango 10 proc. ir daugiau.

Vartotojų neguodžia ir mėsos kainos. Tiesa, kiaulienos kainos didėjimas buvo šiek tiek sustojęs. Matyt, todėl kad vietos rinkoje buvo kiaulienos perteklius. Bet šį perteklių išpardavus, kiauliena turėtų vėl brangti. Ką gi, atsisakysime kiaulienos, juolab prieš artėjantį kalėdinį pasninką. Bet brangsta ir vištiena. Lenkijoje vidutinė broilerio kaina - 1,35 euro už kilogramą, o Lietuvoje užaugintas broileris jau kainuoja 1,56 euro. Tai reiškia, kad dalis lietuvių prieš šventes vėl šturmuos maisto parduotuves Lenkijoje.

Komentuoja Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos buvusi pirmininkė Virginija JURGILEVIČIENĖ:

Kaip nepastebėsi kylančių kainų. Tai žiauru. Nežinau, kaip indeksuojami atlyginimai. Išmokos, pašalpos, bet aišku, kad tų indeksavimų nepakanka. Žmonės, kurie gyvena tik iš atlyginimų, tai labai jaučia. Žmonėms, gyvenantiems kaime, geriau, nes jie gali patys užsiauginti bulvių, bet gyvenantiems mieste - sunkiau, tai ypač jaučiasi. Seniai nebevalgome kasdien mėsos. Keičiame ją kitais produktais. Blynai yra kaip išsigelbėjimas. Vienu metu ir bulvės buvo išsigelbėjimas, o šiais metais jau nebe, nes jos yra brangios.

Tragedija, kai viskas brangsta dirbtinai, kai dirbtiniu pabrangimu nori išbandyti, kiek žmonės kęs. Visame pasaulyje prekės brangsta triuškinamai. O kai pasaulyje būna ekonomikų šuolių ar perdegimų, tada mus, Lietuvos piliečius, priverčia visas tas duobes išgyventi. Mūsų niekas neapsaugo. Tačiau būtų normalu, kad vyriausybės turėtų savo programas, kaip piliečiams kompensuoti tragiškus kainų augimus. Kad apsaugotų mus nuo nuolat besikartojančių krizių. Valdžia tam ir yra renkama. Kad žmonės neatsidurtų baisiame naikinimo katile, mes turime turėti kokius nors valdžios saugiklius, amortizatorius, bet jų nėra. Maisto prekių pabrangimo niekas nesiruošia kompensuoti.