Blogą pavyzdį vaikams rodo tik nykštukai

Pasakų galia

NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian „Vakaro žinioms” teigė, kad minėtos knygos tyrimas pradėtas aiškinantis, ar joje nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas, o tiksliau, jo straipsnis, kuriame reglamentuojamas alkoholio reklamos ribojimas ir draudimas. „Tiriama, ar medžiaga, pateikta „Miško pasakose”, nėra vaikams skirta alkoholio reklama, ar ši informacija nesieja alkoholio vartojimo su gydomosiomis savybėmis, fizinės bei psichinės būklės pagerėjimu, nepateikia klaidinančios informacijos apie alkoholį”, - dėstė G.Belian.

Specialistės teigimu, vaikiškos pasakos pavidalu pateikiama informacija, kurioje vaikai supažindinami su alkoholinių gėrimų gamyba, jų degustacija, gana nuodugniai aprašomas gamybos procesas. „Be abejo, viskas pateikta žaisminga forma, tačiau viena pasaka, kuri vadinasi „Gydytojas susirgo”, pasakoja, kaip gydytojas nykštukas yra gydomas kalvadosu, nuo kurio jam iš karto pagerėja. Nurodoma, kad kalvadosas yra vaistas”, - savo nuomonę išsakė G.Belian.

NTAKD tyrimą dėl „Miško pasakų” pradėjo po to, kai gavo el. laišką, kuriame buvo prašymas ištirti šios knygos nykštukų veiklą. Paklausta, ar mūsų šalyje nėra svarbesnių su alkoholiu ir nepilnamečiais susijusių problemų, G.Belian nusijuokė, kad visi dalykai yra svarbūs. „Vaikai yra mūsų turtas, dėl jų turime stengtis. Vaikui per pasakas yra formuojama pasaulėžiūra bei gyvensena, o juk vaikas iki kokių 7 metų nemąsto kritiškai, todėl visą informaciją suvokia kaip objektyvią tiesą”, - pasakų galia neabejojo pašnekovė.

Ugdomas supratimas

Leidyklos „Alma littera”, kuri ir leidžia „Miško pasakas”, atstovas Andrius Petraitis iki šiol negali atsistebėti, kad dėl vaikams skirtos knygos herojų nykštukų elgesio pradėtas tyrimas. „Nereikia pamiršti, jog tai tėra tik pasakos, fikcijos ir fantazijos, kuriose ir nykštukai, ir drakonai, ir burtininkai gyvena. Mūsų, lietuvių liaudies, pasakose vyksta kur kas blogesnių dalykų: Elenytė įmetama į žarijų duobę, ragana kiškeliui akeles išbado ir kojeles išsukinėja, Joniuką aviniuką norima papjauti ir pan. Be to, ir mūsų pasakose yra posakis, kad „alų midų gėriau, per barzdą varvėjo”, - teigė pašnekovas.

A.Petraičio nuomone, jei visi literatūros kūriniai būtų taip cenzūruojami, turėtų būti atmesta daug klasikos kūrinių. Leidyklos atstovas netiki, kad pasiklausę pasakų vaikai bėgs gerti alkoholio ar kankinti gyvūnėlių.

„Vaikai informaciją gauna iš daugelio šaltinių - knygos ir pasakos yra ne tik patys nekalčiausi iš jų, bet ir patys pozityviausi bei naudingiausi, kur, be kitų teigiamų savybių, tokių kaip vaizduotė, gebėjimas skaityti ir teksto suvokimas, ugdomas ir vaikų supratimas apie gėrį bei blogį ir kaip juos atskirti”, - šviečiamąja pasakų paskirtimi tikėjo A.Petraitis.

Priešingai nei NTKAD, pašnekovas giria „Miško pasakų” knygą, nes jos puslapiai papuošti gražiomis iliustracijomis ir, be tų kelių pasakų apie gėrimus, yra dar apie 70 kitų gražių ir pamokančių pasakų. „Jos skirtos vaikams, kurie patys dar neskaito. Tad jei tėvai mano, kad viena ar kita pasaka jų vaikams nėra tinkama, gali jas praleisti ir neskaityti. Negana to, tai gali būti ir puiki didaktinė priemonė, tėvai gali paaiškinti vaikams apie alkoholio ar kitokią žalą ir padėti vaikams susigaudyti gyvenime”, - didesnę tėvų, o ne pasakų įtaką vaikams pabrėžė leidyklos atstovas.

A.Petraitis taip pat stebisi, kad knyga, kuri Lietuvoje pakartotinai leidžiama jau daugiau kaip 8 metus, tik dabar užkliuvo valstybės instancijoms. Leidyklos atstovo teigimu, leidykla niekaip negalėjo koreguoti knygos pasakų, nes leidžiant verstines knygas galioja jų autorių teisės ir leidykla negali, pažeisdama autorių teises, kūrinio redaguoti ar cenzūruoti. „Kita vertus, visame pasaulyje knyga pakartotinai leidžiama jau daugiau kaip dešimtmetį, ji išleista daugelyje pasaulio šalių, ir nei italai (iš kurių kalbos knyga versta), nei kitų šalių skaitytojai, mūsų žiniomis, neįžvelgė pasakose jokių problemų. Kaip ir lietuviai iki šiol neįžvelgė problemos posakyje: „Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...”, nes tada turėtume cenzūruoti ir drausti daugelį lietuviškų pasakų”, - neabejojo pašnekovas.

Leidyklos atstovas piktinasi šalyje prasidėjusia cenzūra, ypač tada, kai prasideda pasakų cenzūravimas. Jis klausė: „Kas toliau? Prasidės poezijos, eilėraščių cenzūravimas? Tada uždangstysime paveikslus? Vėliau imsimės ir „nepadorių” nuogų statulų, tokių kaip Mikelandželo „Dovydas”, dangstymo?” A.Petraičio įsitikinimu, užuot cenzūravus vaikiškas knygeles, reikėtų labiau pasirūpinti realiu gyvenimu vaikų, kurių nemažai šiais laikais auga kaip dilgėlės šalia kelio - niekieno neprižiūrimi, nemylimi ir apleisti.

Cenzūruos ir „Metus”?

Žymus Lietuvos poetas Marcelijus Martinaitis, kalbėdamas apie galimą vaikiškos knygos cenzūrą, teigė, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiame kontekste pateikiamas alkoholis, o ne skubėti uždrausti. Pasak rašytojo, daug ką sako tai, kad šios pasakos yra populiarios visame pasaulyje. „O ką tuomet daryti su kitomis pasakomis ar pasakojimais? Juk negalime cenzūruoti praeities literatūros, kas pasakyta, tas pasakyta. Negalima uždrausti vartoti žodžio „degtinė”, nesutikčiau ir kad nebūtų minimos alkoholio gamybos procedūros. Juk pateikiami ne receptai, o pasakojimas tam tikrame kontekste”, - aiškino M.Martinaitis.

Poetas taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju reikėtų cenzūruoti ir Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai”. „Jeigu viską pradėsime cenzūruoti be jokios atodairos, galima tiek veiklos susigalvoti ir dar cenzūros komitetą įsteigti! - juokėsi pašnekovas ir pridūrė, kad vaikai šiais laikais baisesnių dalykų prisižiūri internete, bet apie tai kažkodėl tylima. - O ką daryti su pasakomis, kur kiškiai prisigeria? Ką, dabar visą tautosaką reikia uždrausti?”

Su „Vakaro žiniomis” diskutavęs M.Martinaitis taip pat tiki, kad vaikai, paskaitę apie kalvadosą ar sidrą, tikrai nepuls patys jo gamintis. „O kaip į švietimo įstaigas pateko knyga apie dviejų princų meilę? Čia jau visai kas kita - griaunama tvarka ir santykiai. Manau, iš nykštukų istorijos reikia pasijuokti ir viskas”, - neabejojo poetas. Jo įsitikimu, reikia žiūrėti ne tik, ką vaikai skaito, bet ir ką mato TV ekranuose ar internete.

Pavyzdys - tėvai

Neseniai pati knygą vaikams išleidusi trijų vaikų mama Nomeda Marčėnaitė labiausiai vaikams įtaką darančiu pavyzdžiu įvardijo ne vaikiškas knygas, o tėvus.

„Mes patys, tėvai, kaip gėrėme, taip ir geriame, kaip rūkėme, taip ir rūkome. Kol mūsų kultūroje egzistuoja alkoholis, tol kitaip ir nebus”, - neabejojo žymi moteris. N.Marčėnaitė taip pat neslėpė, jog vienas iš jos vaikų, pamatęs ją geriančią vyną, pasakė, kad ir jis, kai užaugs, gers vyną, o kitas vaikas, pamatęs ją rūkančią, pasakė, jog ir jis užaugęs rūkys.

„Bet jie taip darys ne todėl, jog kažkokioje knygelėje perskaitė, o todėl, kad mato prieš akis. Knygoje aprašyti nykštukai nedaro blogiau nei tėveliai”, - teigė menininkė, bet pridūrė, kad šioje situacijoje teisių yra daug.

Teisūs ir tie, kurie rūpinasi, kad vaikai per anksti pradeda vartoti alkoholį, tačiau mano, jog draudimais tai nebus pakeista. „Jei manoma, kad išėmus tai iš knygelės viskas pasikeis, taip nėra”, - tikino N.Marčėnaitė.

Faktai

2011 m. leidyklai „Tyto alba” skirta 10 tūkst. litų bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo punktų pažeidimus Juliette McGannon ir Michael McGannon knygoje „Pasiruošę greičio ruožui”. Skyriuje „Vynas” buvo pateikta draudžiama alkoholio reklama.

10 tūkst. litų bauda skirta ir leidyklai „Jotema”, kuri išleido knygą „Vyno dieta” (autorius Rogeris Corderis), esą joje alkoholio vartojimas siejamas su sveiku gyvenimo būdu.

Leidyklai „Media Incognito” taip pat buvo skirta 10 tūkst. litų bauda už žurnalo „Simpsonai” leidybą, kur serialo herojus Houmeris Simpsonas reklamuoja alų „Duff”. Nors toks alus yra išgalvotas, bauda skirta, nes tokio pavadinimo alumi prekiaujama Argentinoje, Meksikoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Vokietijoje. Tačiau tokio alaus prekyba nėra legali, mat „Simpsonų” kūrėjai neleidžia prekiauti jų išgalvotais produktais.

Ramutė Skučaitė - poetė:

Man atrodo, kad cenzūruoti knygų nereikia, net jei ten yra parašyta, kaip, pavyzdžiui, kai kuriose lietuvių liaudies pasakose: „Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, bet barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...” Tai tik metafora, todėl niekam į galvą neateitų, kad čia kalbama apie alkoholį. Visada reikia žiūrėti, kokiame kontekste tai yra pateikiama. Nereikia dėti lygybės ženklo tarp pasakų ištraukų ir alkoholio.

Pavyzdžiui, skaičiau, kad dabar Amerikoje yra išimamos iš vaikiškų knygų visos užuominos apie mirtį. Sutinku, kad negalima propaguoti savižudybių ar dar kažko, bet jei vien užsiminimas apie ką nors bus cenzūruojamas, tai bus tik bukagalviškumas. O kas pasakose jau parašyta, tas parašyta. Juk niekas neverčia vaikui tos pasakos kišti. Galima jos nesekti, nedėti į vadovėlius ir pan. Bet braukinėti ir cenzūruoti - tikrai nereikia.

Visgi nemanau, kad knygos daro didžiausią įtaką vaikams. Nors duok Dieve, kad geros knygos ją darytų. Svarbiausia yra galvoti protu ir nedaryti nieko mašinaliai. Reikia, kad knyga, ateidama į vaiko rankas, būtų perskaityta tėvų ar mokytojo. Tėvų pavyzdys labiausiai daro įtaką vaikams. O knygą „Miško pasakos” aš esu skaičiusi prieš daugelį metų, tačiau neatsimenu, kad man būtų įstrigusi scena apie tai, kaip nykštukai verda kalvadosą.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"