21 nuotr.Nepaisant prieštaringų vertinimų ir įvairių valstybinių, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų institucijų trukdymų, 80-osios birželio sukilimo metinės buvo pažymėtos tiek Kaune, kur akcijos dalyvius aplankė policijos pareigūnai, tiek ir Vilniuje, kurio vadovas Remigijus Šimašius policiją pasitelkė tam, jog nebūtų pakabinta Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjo ir sukilimo organizatoriaus Kazio Škirpos atminimą turėjusi įmažinti lenta. Beje, sostinėje šios datos pažymėjimą organizavo ne tik įvairios politinės organizacijos, bet ir bendrą renginį surengė Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Šiaulių sąjunga ir Baikerių kongresas.
Istoriją būtina išsaugoti
Lietuvos motociklininkai Birželio sukilimo paminėjime dalyvauja nuo pat 2015-ųjų metų. 2021-eji netapo išimtimi - pagerbti kovotojų šiemet susirinko daugiau negu pusšimtis motociklininkų. Nors norinčiųjų, pasak asociacija „Lietuvos Motociklistų Klubas" (LMK) prezidento Virginijaus Aučynos, buvo gerokai daugiau.
„Ši diena yra prieššventinė, tačiau daugelis vis tiek turėjo dirbti, todėl atvyko tik tie, kuriems pavyko suderinti visus klausimus. Manau, kad minėjimą organizuojant savaitgalį motociklininkų būtų buvę gerokai daugiau", - teigė klubo prezidentas.
Pasak jo, tokį moto visuomenės susidomėjimą Birželio sukilimo minėjimu lemia keli veiksniai.
„Turbūt ne visi žino, bet sukilime dalyvavo daug įvairias logistikos ar ryšių užduotis atlikusių motociklininkų, tad dalyvaudami šiame renginyje, mes, pirmiausia atiduodame pagarbą jiems - mažiau žinomą istorijos faktą atskleidė V.Aučyna. - Be to, yra labai svarbu prisiminti ir puoselėti savo istoriją, akcentuoti ir pagerbti svarbiausius jos įvykius. Dabar istoriją bandoma trinti ar perrašinėti, tačiau taip neturėtų būti. Tad labai tikiuosi, kad, kaip kadaise pats sukilimas, taip ir dabartinis jo paminėjimas taps ta žinia visuomenei, kuri pakeis abejojančiųjų šalies istorija ar jos didvyriais, nuomonę."
Baigdamas pokalbį, LMK prezidentas patikino, kad jų klubas, pagal galimybes, dalyvaus visuose, Lietuvos istorijos išsaugojimui ar puoselėjimui skirtuose, renginiuose.
Ar gausime dar vieną progą?
Renginyje pasisakęs ir Aukščiausiajam už laisvę padėkojęs brolis kunigas Paulius Vaineikis OFM perspėjo, kad ši kova dar nėra baigta, nes pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje ne tik trinama istorinė atmintis, bet ir skatinimas ištvirkavimas bei diegiama antidieviška ideologija.
Priminęs, kad Lietuva gavo progą atkurti savo laisvę prieš šimtą metų, bandyti ją apginti prieš 80-imt ir vėl atkurti prieš 30-imt, jis retoriškai teiravosi susirinkusiųjų ar mūsų kraštui bus suteikta dar viena tokia proga. Tokias abejones dvasininkui sukėlė pastarojo meto Lietuvos valdžios ir jai lojalių asmenų vykdoma Birželio sukilimo vadų šmeižimo, niekinimo bei jų atminimo purvinimo politika.
Neramu jam buvo ir dėl to, kad tiek mūsų krašte, tiek Pasaulyje dabar intensyviai skatinamas kiek kitoks sukilimas. Sukilimas prieš prigimtį, šeimą ir dieviškąją tvarką, kuriam laimėjus pasekmės būtų labai liūdnos.
Konservatorių viražai
Sostinėje vykusiame renginyje dalyvavo ir nemažas vis dar valdžioje esančių konservatorių partijos narių desantas, nors kitų partijų atstovų jame pastebėta nebuvo.
Apie šalyje vykusius sukilimus papasakojęs Lietuvos karo Valdas Rakutis neslėpė, kad dabartinės valdžios institucijos Birželio sukilimo minėjimą yra linkusios ignoruoti.
Kritikos pasisakantiems prieš sukilimą ir jo dalyvius negailėjo vienintelis su apsauga į renginį atvykęs Vytautas Landsbergis. Pasidžiaugęs, jog Birželio sukilimas buvo pirmas žingsnis į Nepriklausomybės atgavimą XX a.pabaigoje, jis pabrėžė, kad kova su priešais dar nebaigta ir susirinkti Nepriklausomybės aikštėje gali tekti siekiant užkirsti kelią Astravo (tikėtina turėta omenyje Astravo atominė elektrinė - aut. past.) keliamam pavojui.
Apie nuodus žmonėms į ausis pilantį bei neigiamą propagandą skleidžiantį priešą kalbėjo ir Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas. Jis pabrėžė, kad šiandien vis dar yra „aktualu priešintis melui bei šmeižtui" ir akcentavo, jog Lietuva ir jos žmonės aplinkinių bus gerbiami tik tuomet, kai pagaliau pradės gerbti patys save.
Nepaisant išsakytų teiginių, savo kalbą, kažkodėl, P.Saudargas baigė rusišku šūkiu „Slava gerojam!".
Konservatorių pareiškimai atrodytų visai logiški, jeigu ne keli esminiai „bet". Tai, kad valdiškos institucijos prieštaringai vertina Birželio sukilimo minėjimą, yra faktas, tačiau reikia nepamiršti, kad Seime daugumą turi ir dabartinę šalies Vyriausybę formavo būtent konservatoriai. Be to, būtent jų partijos atstovas, URM vadovas Gabrielius Landsbergis Lietuvai Nepriklausomybę grąžinusį kovo 11-osios aktą prilygino visuomenei nepriimtinam, tačiau buldozeriu jai brukamam Partnerystės įstatymui. Galiausiai būtent konservatorių iniciatyva ir pastangomis iš užimamų pareigų buvo atleistas kategoriškai prieš Lietuvos istorijos perrašinėjimą pasisakęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, politologas, socialinių mokslų daktaras Adas Jakubauskas.
Ir dar keli įdomūs niuansai. Nors šiemet prie Seimo vyko ne viena, visuomenės organizuota, akcija, visų jų dalyviai turėjo laikytis 75 metrų atstumo ir juos stebėdavo gausios policijos pareigos. Birželio sukilimo minėjimas vyko po pat Seimo langais ir jame nesimatė nė vieno policijos pareigūno.
Be to, nors renginio pradžioje buvo priminta, kad Lietuvoje vis dar galioja karantinas, todėl būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, į renginį atėję konservatoriai šiuos reikalavimus akivaizdžiai ignoravo - jie ne tik nesilaikė socialiai sugaus atstumo, bet ir nė vienas iš jų minėjimo metu nedėvėjo kaukės. Matyt esantiems valdžioje bendros taisyklės negalioja.
Prieš 80-imt metų
Pastarosiomis dienomis minimas Birželio sukilimas buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Jis prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą.
Jau vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, prie kurių prisidėjo ir kai kurie vietos kolaborantai, birželio 15 d. miestus, miestelius bei kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Kauno. Jie centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms perdavė įsakymą apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Šis nurodymas leido Lietuvoje staiga atsirasti daug nors ir prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietinio saugumo organai.
Sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę - birželio 22-28 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę. Pirmame sukilėlių laikraščio „Į laisvę" numeryje išspausdinta per radiją skelbta nepriklausomybės atkūrimo deklaracija. Deja, iš Lietuvos išstūmus sovietus, jame įsigalėjo nacių okupantai, tačiau pats sukilimas Pasauliui aiškiai parodė, kad krašto gyventojai nesitaikstys su svetimųjų valdžia.
