Besitraukiantis bankas rėžė iš peties. Kaip reaguos kiti?

Grūdamas iš šalies „Danske Bank“ prieš pabaigą nori gražiai pasipelnyti. Nuo gegužės 1 d. įsigalioja naujas kainynas: kai kurių paslaugų kainos šoktelėjo nuo maždaug 4 iki net 18 kartų.

Be to, įvedamas mistinis uždarytų sąskaitų lėšų administravimo mokestis. Kaip paskelbė bankas, uždarytų sąskaitų lėšų mėnesinis administravimo mokestis bus taikomas visoms uždarytų lėšų sąskaitoms, jei sąskaitose yra teigiamas lėšų likutis. Klientams rezidentams mėnesio administravimo mokestis sieks 4 eurus, o klientams ne rezidentams - 40 eurų. Mokestis klientams bus taikomas nuo trečio mėnesio po banko sąskaitos uždarymo. Nuo birželio 1 d. bankas nebeteiks grynųjų pinigų įnešimo/išėmimo iš bankomatų paslaugos. Teks rūpintis, kur čia gavus kito banko kortelę ir, žinoma, mokėti.

Banko atstovai teisinasi, kad šie pokyčiai yra susiję su „Danske Bank“ grupės strategija ilgainiui pasitraukti iš bankininkystės paslaugų segmento Baltijos šalyse. Primename, kad tai, ką bankas švelniai pavadino „strategija“, yra estų reikalavimo trauktis iš šalies pasekmė. Estai tokį reikalavimą iškėlė, kai paaiškėjo, kad per „Danske Bank“ filialą Estijoje galimai buvo išplautos milžiniškos sumos. Lėšos ateidavo iš klientų Rusijoje. Jei šis faktas bus įrodytas, banko laukia didžiulės baudos.

Šiaulių bankas irgi neseniai, dar žiemą, kėlė įkainius. Nepasakysi, kad labai daug - procentiniai mokesčiai, pavyzdžiui, nuo sumos už pinigų išėmimą grynaisiais nepakito, tačiau 1 euru - nuo 2 iki 3 eurų -
pakilo minimali mokesčio suma.

Nuo vasario mokesčius keitė ir kiti bankai. „Luminor“ minimalų mėnesinį paslaugų mokestį padidino 10 centų, iki 1 euro. Čekių knygelės išdavimas verslo klientams dabar kainuoja 10 eurų. Šia paslauga klientai anksčiau galėjo naudotis nemokamai. Taip pat klientams nuo 3 iki 5 eurų brangsta pervedimai eurais banko viduje ir į Europos ekonominės erdvės šalis.

SEB įkainius didino tik kai kuriuos ir labai minimaliai. Visų trijų bankų atstovai patikino, kad įprastai įkainiai peržiūrimi kartą per metus ir, nepaisant „Danske Bank“ drastiško kainų šuolio, artimiausiu metu įkainiai nebus didinami.

Informacijos pamąstymui teikia ir iškalbingi skaičiai. Pernai Lietuvos komercinių bankų pelnas šoktelėjo pusantro karto, palyginti su 2017-aisiais. Beveik 360 mln. eurų vietoj 240 mln. eurų. Ypač išaugo pelnas iš komisinių. Deja, Lietuvos bankas ir toliau demonstruoja savo bejėgiškumą. Arba dar blogiau - jam įsikišus kaip reguliuotojui, pridaroma daugiau žalos negu naudos.

Pavyzdžiui, jis nustatė, kad bankai turi sudaryti individualiems klientams tam tikrą paslaugų krepšelį ne daugiau kaip už 1,5 euro per mėnesį, ir įvyko labai logiškas dalykas. Bankai, manydami, kad turės teikti dalį paslaugų pigiau, padidino įkainius kitose srityse.

Situaciją komentuoja asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis KUPŠYS:

Lietuvos bankas ne kartą yra išsakęs, kad jis padeda tiek privatiems, tiek verslo klientams tuo, kad savo tinklalapyje skelbia visų bankų šiuo metu galiojančius įkainius. Kiekvienas pilietis ar verslininkas gali juos palyginti ir pasirinkti tą banką, kuris jam patinka. Neva tai yra priemonė, padedanti kovoti su įkainių augimu. Didesnis skaidrumas ir geresnis rinkos žinojimas gali padėti rasti geriausią sprendimą.

Skamba keistai, kad įkainių augimą iš dalies gali valdyti klientas, kuris, kaip sakoma, balsuoja kojomis, rinkdamasis tinkamesnį banką. Tačiau klausimas kitas: ar lengvai finansines paslaugas galima perkelti iš vieno banko į kitą.

Privačiam asmeniui uždaryti sąskaitą viename banke ir atidaryti kitame yra palyginus lengva. Tačiau verslui tai padaryti gana sunku. Jei verslas turi daug kontrahentų, verslo partnerių, jis privalės juos įspėti apie sąskaitos pakeitimą, siųsdamas šimtus, o gal ir tūkstančius laiškų. Buvimas vieno banko rankose verslui visuomet yra tam tikras rūpestis. Jis paprasčiausiai įkalintas. Su nauju banku sutartį lengva pradėti, bet nutraukti ryšius su senuoju - labai sunku.

Privatiems asmenims dažnai kyla kita problema. Banko teikiamos paslaugos dažnai būna susijusios su kitomis paslaugomis. Pabandykite, pavyzdžiui, savo banką įtikinti, kad jūs galite mokėti kažkada paimtą paskolą, neturėdamas sąskaitos šiame banke. Tokie ginčai kartais patenka ir į teismus, nes bankai neretai įtikinėja, kad jūs privalote sąskaitą turėti. Nors šios paslaugos negali ir neturi būti siejamos, bet faktiškai taip yra ir bankai taip sukuria rimtą problemą klientams.