Berniuko krūtinėje plaka didi širdis

Šiaulietis Julius Parafinavičius - dar tik 9-erių moksleivis, tačiau šiam Šiaulių Ragainės progimnazijos trečiokui pilietiškumo pavydėti turėtų dažnas suaugusysis. Berniukas šio mėnesio pradžioje policijai padėjo sučiupti gatvėje moterį talžiusį chuliganą, dar anksčiau rado pamestus mobilųjį telefoną bei piniginę su dokumentais ir grąžino šeimininkams.

Vakar jaunajam policijos pagalbininkui Šiaulių miesto policijos vadovai padėkojo už pilietiškumą ir įteikė dovanų. Devynmečiui, kuris nuo pat mažų dienų yra nepakantus smurtui ir padeda policijai kovoti su šia visuomenės yda, pagirtinų poelgių kupiną vaikystę ateityje primins Šiaulių miesto policijos komisariato viršininko Rimvydo Šlekio padovanota angelo skulptūrėlė ir policijos simbolis - pliušinis šuo Amsis.

Šiaulių fotomenininko Rolando Parafinavičiaus ir žurnalistės Oksanos Laurutytės sūnus nusikaltimo liudytoju tapo gegužės 1-osios popietę Šiauliuose. Eidamas Pakalnės gatve berniukas pastebėjo vyrą, kuris talžė moterį. Jis neliko abejingas smurtui - čiupo mobilųjį telefoną ir, surinkęs bendrojo pagalbos centro numerį, apie nusikaltimą pranešė policijai.

- Kaip į tavo poelgį reagavo mokytojai ir draugai? - pasiteiravo „Respublika“ J.Parafinavičiaus.

- Iš mokytojų sulaukiau daug pagyrimų. Per petį plojo ir klasės draugai, o geriausias mano draugas Evaldas sakė, kad didžiuojasi manimi. Jis - dainininkas, aš - gelbėtojas.

- Ko reikia, kad ir vaikai, ir suaugusieji nesutarimus spręstų taikiai?

- Aš stengiuosi visiems padėti. Manau, kad visi žmonės turėtų stengtis vieni kitiems padėti, tada niekas nesimuštų, nešiukšlintų. O jei dar žmonės nebūtų tokie gobšuoliai, išvis būtų visiems gerai: visi būtų laimingi, šoktų, linksmintųsi.

- O dabar visokių blogybių yra daug?

- Plėšikų milijonai, ypač Azijoje. Nes Azija yra pats didžiausias žemynas pasaulyje. Pats nuo plėšikų nesu nukentėjęs, tik mano vyresnįjį brolį yra sumušę ir atėmę mobilųjį telefoną.

- Kokių žmonių yra daugiau: gerų ar blogų?

- Žinot, ką aš jums dabar pasakysiu? Reikia, kad pasaulyje būtų vien tik geri žmonės. Jei visi žmonės bus blogi, pasaulis juos išpurtys į kosmosą ir liks tuščias. Mano močiutė taip sako.

- Ką manai apie tai, kad dažnoje šeimoje tėvai vaikams įkrečia beržinės košės?

- Daug mano draugų pavydi, kad nė karto nesu gavęs lupti nuo tėvų. Su tėvais viską išsprendžiame kalbėdamiesi ir tardamiesi.

- O kaip vaikai tavo mokykloje - draugiški, nesimuša?

- Yra vienas toks, kuris amžinai vaidina kietuolį ir mušasi. Bet daugiau yra vaikų, kurie nesimuša, lanko visokius būrelius ir neturi kada užsiimti negerais dalykais. Aš pats jau pusę metų lankau karatė treniruotes.

- Tai pamatęs mušamą mergaitę jau pats ją ir apgintum?

- Aha. Bet nesu matęs, kad mokykloje kas nors mergaites muštų. Tik žiemą aukštesnių klasių moksleiviai mergaites išmaudo sniege.

- Kuo dar užsiimi po pamokų ir karatė treniruočių?

- Važinėju su dviračiu, sėdžiu prie kompiuterio: bendrauju su draugais per skaipo programą, žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Mokykloje dar dainuoju etnografiniame ansamblyje.

- Nemažai moksleivių kenčia bendraamžių patyčias mokyklose, pasitaiko atvejų, kad neištveria. Kaip spręstum šią problemą tu?

- Bandyčiau apsiginti pats ir nepasiduočiau, o jei nepavyktų, su tėvais ar socialine pedagoge pasitarčiau, kaip man elgtis toliau. Mokytojai sako, kad visi lietuviai yra uždari ir nemoka išsikalbėti. O tai ir yra blogiausia.

- Vis daugėja moksleivių, kurie rūko ar net vartoja narkotikus. Negi tai vyriškumo požymis?

- Mūsų mokytojai sako, kad tokie moksleiviai vaidina vyrus, todėl ir maivosi. Bet jei jie taip maivysis ir toliau - mirs. Nes rūkymas ir visokie narkotikai žudo. Rūkantys vaikai suserga gerklės vėžiu arba nustoja augti, trumpina savo gyvenimo laiką.

- Tėvams anksčiau esi prasitaręs, kad norėtum būti policininku. Ar ši svajonė dar nedingo?

- Sapnuoju apie policininkus, piešiu policininkus, žaidžiu žaidimus, kuriuose herojai yra policininkai, turiu dar kareivėlių policininkų. Dar noriu skraidyti be lėktuvo, kaip supermenas.