respublika.lt

Belieka bunkerį skelbti valstybės simboliu

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 20 12:23:56, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 12 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

Aistros dėl paminklo sostinės Lukiškių aikštėje, turėjusio tapti kovų dėl Lietuvos laisvės įamžinimu, sukiršino visuomenę. Žmonės norėjo valstybinės reikšmės aikštėje matyti Vytį, sostinės valdžia ir mistinė menininkų pasiūlymus vertinusi komisija - bunkerį. Tai ką toks paminklas tuomet įamžins?

 

Lukiškių aikštės memorialo konkurse nugalėtoju paskelbus Andriaus Labašausko kūrinį „Laisvės kalva“, konkursą apskundė „Vyčio memorialo kūrėjai: architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei „Vyčio“ skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Tačiau užvakar jie išgirdo verdiktą - konkursas teisėtas.

„Vakaro žinių“ kalbintas „Vyčio paramos fondo“ pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas neslėpė apmaudo dėl tokio teismo sprendimo. Pasak jo, visa su konkursu dėl paminklo Lukiškių aikštėje susijusi istorija yra nešvari. Pradedant neaiškia idėjų vertinimo komisija, konkurse vykdyta įtartina gyventojų apklausa, baigiant - dingusiais su komisijos skyrimu susijusiais dokumentais.

- Ar jums teko matyti projekto maketą, kai šis buvo laikinai eksponuojamas Lukiškių aikštėje?


- Žinoma, nuėjau pažiūrėti, pačiupinėti, nufotografavau. Man ten vaizduojami medžiai nepanašūs į medžius. Net neįsivaizduoju, kaip visa tai atrodys. Juk iš pradžių viena idėjų buvo, kad ten bus galima vedžioti šuniukus. Bet šuniukas nuo tos kalvos gali nukristi. Jeigu bus daromi turėklai, tada nebelieka laisvės kalvelės. Kokia laisvė, kai viskas reglamentuota. Jeigu mūsų laisvė yra šuniukus vedžioti valstybinės reikšmės aikštėje...Tai ir rodo mūsų naująjį patriotizmą.

Čia kažkoks visuotinis blūdas. Aš negaliu suprasti, ar mes visi nudurnėjome, ar tik dalis mūsų. Kodėl taip kritome dvasiškai? O gal tai logiška - kai neliko Justino Marcinkevičiaus, neliko Sauliaus Sondeckio, neliko Virgilijaus Noreikos, neliko Donato Banionio ir daugelio kitų, kurie buvo ne tik kultūrininkai, tada mes nuėjome į tokį lygį, kad net gėda sakyti.

Kažkada mums visiems bus gėda, kad pragyvenome tokį laikotarpį. Bet istorija tokia jau yra. Po kiekvieno renesanso ateina dekadansas. Po 1988 m. atėjo laikas, kai dabar mes keikiame Vytį, esame abejingi ir skubame kuo greičiau išvažiuoti į Airiją.

- Kam reikalingas paminklas, kurio nereikia laisvės kovotojams, o dabar jau gal ir valdžiai? Galų gale ir pačiam menininkui turbūt nėra didelė laimė tokiomis aplinkybėmis kurti...


- Man gaila to menininko. Kažkas jį suvedžiojo. Kartą ir pats esu jam sakęs, kad gal tas projektas tiktų kažkur pamiškėje, kur yra erdvės, kur jis kažką simbolizuotų. Bet tai turėtų būti tikras bunkeris, o ne kažkokia butaforija.

Ji dabar lyginama su Vašingtono Vietnamo karo veteranų memorialu. Aš esu buvęs Vašingtone. Ten yra ne tik siena, ten vaizduojami du kariai, kurie neša trečią karį. Ir ta siena graži, su iškaltais karių vardais, kiekvienas priėjęs ieško savo artimojo vardo. Ten yra tikras memorialas. O kas čia yra?

Dažnai su pavydu prisimenu Budapešte esančią aikštę, kurioje - paminklas Vengrijos didvyriams. Ji panašaus dydžio kaip Lukiškių aikštė. Joje yra paminklai visiems tiems, kurie tūkstantį metų kūrė valstybę. Visos Vengrijos skulptoriai dešimt metų kūrė šį paminklą, taip kurdami valstybės istoriją.

- Kodėl Lietuvoje suvienyti turėjusi idėja tik suskaldė visuomenę?

- Nes tai valstybės aikštė, o ne miesto. Pinigai, iš kurių aikštė sutvarkyta, taip pat nebuvo miesto, jie buvo iš valstybės biudžeto. Nes aikštė yra visų mūsų. Kaip ir Vytis Kaune, kuriam pinigus skyrė 1780 žmonių ir 78 įmonės. Tai buvo padaryta žmonių rankomis. Jis ir priklauso žmonėms. Valstybės šimtmečio dovana Kaunui.

Dar nepraradau vilties, kad Vyriausybėje yra protingų žmonių, kad aukštesnės instancijos teismas priims teisingą sprendimą.

Nemanau, kad tas kalnelis iš viso bus pastatytas. Nes toliau nėra jokios perspektyvos. Tą bunkerį žada statyti kokius trejus metus. Per tą laiką meras pasikeis ir visi pamirš, dėl ko buvo ginčijamasi. Seimas pasakė, kad Lukiškių aikštė turi būti valstybinės reikšmės aikštė su valstybingumo simboliu. O teismas pasakė, kad reikia statyti bunkerį. Vienintelis būdas projektą įgyvendinti - paskelbti bunkerį valstybės simboliu.

- Nors Kultūros paveldo departamentas teismo posėdyje sakė, kad tokiam statiniui Lukiškių aikštėje leidimo jie išduoti negalėtų, nes pažeidžiama vertingoji savybė - lygus reljefas.

- Kai buvau ministro pirmininko patarėjas, dalyvavau keliose valstybinėse komisijose. Kai prasidėdavo posėdžiai dėl siūlymų, mums pirmiausia būdavo išdalijami aplankai, kuriuose būdavo nurodyta, kas yra nekeičiama ir svarbu. Ten ir būdavo paminėtos vertingosios objekto savybės. Dabar manyti, kad ministerija nežinojo, kokios yra saugomos aikštės vertybės, kad apie tai neįspėjo komisijos narių...

Žmonės gali turėti savo požiūrį, būti modernistais, bet pirmiausia jie turi gerbti žemę, kurioje gimė, ir turėti padorumo.

Žinote, vienas iš teisme ieškinį pateikusių žmonių yra dailininkas Rimantas Dichavičius - mūsų kultūros siela. Sibiro tremtinys, kultūros puoselėtojas, kuris niekuomet savęs neaukštino, iškeldavo kitus kultūrininkus. Kas gali geriau suprasti apie laisvę: A.Labašauskas ar šis, tremtyje išaugęs, menininkas? Ir dar iš tokio žmogaus priteista padengti konkurso laimėtojo bylinėjimosi išlaidas. Tai yra košmaras. Kas bus, kai nebeliks tokių žmonių, kaip R.Dichavičius? Nebeliks net prieš ką mums būtų gėda.

- Galima sakyti, kad vienas istorijos dėl Lukiškių aikštės etapas baigtas. Ar yra jo laimėtojas?


- Tikrai ne. Vyriausybė pinigus seniai išleidusi kitiems dalykams. Manau, kol premjeru dirbs Saulius Skvernelis, šitas paminklas nebus pastatytas. Kas gi norėtų dalyvauti tokiame projekte. Ir liks tik 1999 metų Seimo nutarimas, kad čia turi būti valstybės reikšmės aikštė. To nutarimo niekas neatšaukė.

Kažkodėl atsiranda sakančių, kad praėjo paminklų statymo laikai. Tiems, kurie neketina Lietuvoje gyventi, gal tokie dalykai ir nerūpi, bet mes ruošiamės čia gyventi. Norime turėti savo didvyrius, savo kultūros veikėjus, mylėti savo kalbą.

Pasakysiu tiesiai, vienu metu labai norėjau, kad pastatytų tą bunkerį. Kvailystė turi būti matoma. Tai būtų buvęs paminklas mūsų kvailystei, politikams, užimantiems mero pozicijas, dirbantiems viceministrais... Labai gerai matytųsi šių žmonių įnašas į Lietuvos kultūrą.

Valdžios pozicija

Rugsėjo pabaigoje Lukiškių aikštėje dviem savaitėms buvo pastatytas „Laisvės kalvos“ maketas. Jo pristatymo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikino, kad tos dvi savaitės skirtos vilniečių ir ekspertų nuomonei apie projektą sužinoti. „Vakaro žinios“ vakar pasiteiravo savivaldybės, kokią nuomonę išgirdo, gal planuojama projekto, suskaldžiusio visuomenę, įgyvendinimo visai atsisakyti. Atsakymas buvo trumpas. „Savivaldybė įgyvendina Kultūros ministerijos konkurse išreikštą tautos valią - Lukiškių aikštėje pastatyti memorialą Laisvės kovų kariams - „Laisvės kalvą“. Teismas ką tik patvirtino, kad konkursas buvo teisingas ir skaidrus, todėl planuojame tolimesnius darbus - projekto rengimą.“.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s