Be žmonių pagalbos tiek lašišų nebūtų

Reproduktoriai brandinami baseinuose

Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys aiškina, kad lašiša ir šlakis iki 2010 metų buvo įrašyti į Raudonąją knygą. Taigi šios žuvys jau daug metų veisiamos dirbtinai. Šiais metais į inkubacinę sistemą surinkti 250 tūkst. apvaisintų šlakių ir 200 tūkst. lašišų ikrų. Nuo ko viskas prasideda?

„Mūsų specialistai vyksta į Neries upę, Vilnelę, Šventąją, Siesartį ar kitas ir ten pagauna žuvis. Tada tos žuvys kaip reproduktoriai atvežamos į lašišinių žuvų veislyną Švenčionių rajone, Meškerinės kaime. Žuvų reproduktoriai brandinami atskiruose baseinuose, paduodant upės vandenį, kad brendimas vyktų toliau. Juk sugavus lašišą iškart imt ikrus neišeina, nes jos nebūna subrendusios. Todėl žuvys ir migruoja iš jūros į upes, kad surinktų visą brendimui reikalingą informaciją - kvapus, spalvas, skonius, temperatūrą“, - pasakojo V.Gečys.

Žuvų veislyne specialistai nuolat tikrina žuvis, atskiria pateles nuo patinų. Atėjus metui, kai patelės gali duoti ikrus, o patinai - pienius, jie išimami iš žuvų. Ikrai sudedami į švarų indą, pieniai - į atskirą mėgintuvėlį, apskaičiuojama, kiek reikia ikrų, kiek pienių ir viskas sumaišoma. Vyksta apvaisinimas.

Lietuvoje lašišų ir šlakių reproduktoriai po ikrų ir pienių išėmimo paleidžiami atgal į upes. Nors lenkai, skandinavai tokios praktikos netaiko. Mano, kad tokios žuvys būna per daug nusilpusios.

„Šiais metais pagavome apie 30 lašišų, dvi nugaišo. Ne dėl to, kad išėmėme ikrus. Vienas dalykas, jos kitaip jaučiasi kitokioje patalpoje, taip pat lašišas kankina žuvų ligos. Labai daugėja ir sužeistų lašišų, nelegaliai gaudo kabliais, povandeniniais šautuvais“, - sakė V.Gečys.

Ne visi paleidžiami iškart

Spalį buvo imami paskutiniai ikrai ir pieniai, lervutės išsiris apie sausio pabaigą, vasario pradžią, tai priklauso nuo vandens temperatūros. Toliau žuvytės yra auginamos specialiais pašarais. „Žuvytės paauginamos iki gegužės pirmos dekados. Kai žuvytės pasiekia 1 gramą, yra aktyvios ir intensyviai maitinasi, apie 200 tūkst. tiek lašišų, tiek šlakių išleidžiama į upes. Kur pagauti šių žuvyčių tėvai, į tas upes ir jaunikliai paleidžiami. Daug išleidžiama Neryje, Vilnelėje, Siesartyje ir pan. Mokslininkai, atlikdami stebėseną, nustato, kiek yra žuvų likę, kada jos plauks link jūros“, - pasakojo pašnekovas.

Tačiau apie 20 tūkst. žuvų paliekama dar vieniems metams cechuose. Auginama iki beveik metų ir į upes leidžiami jau didesni jaunikliai, vadinamieji rituoliai. Taip daroma, kad upes pasiektų skirtingų amžių grupių žuvys. Taip žuvų populiacija dar labiau sustiprėja.

V.Gečys pasakojo, jog licencinė žūklė, kai už įsigytus leidimus tam tikrose upėse galima sugauti lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių, turi ir kitą medalio pusę, nei tik lėšų surinkimą (apie 2 mln. eurų per metus). „Manome, kad per anksti pradėta licencinė žūklė. Kad ištekliai patys be žmogaus pagalbos atsikurtų, tai taip. Bet čia ne tas atvejis“, - kalbėjo jis.