respublika.lt

Be trečiųjų šalių darbo rankų - nė žingsnio

(120)
2021 lapkričio 21 16:15:00
Vidmantas Misevičius

Lietuvoje smarkiai auga ne tik bedarbių, bet ir laisvų darbo vietų skaičius. Diskusijų šiuo klausimu yra įvairių, tačiau akivaizdu, kad dabartinę padėtį lemia ne viena priežastis, o aplinkybių visuma. Verslininkai tai supranta ir ieško išeičių ieškodami darbuotojų užsienyje, tuo pat metu jiems padėti turinčios institucijos, užsiėmusios savo „žaidimais", ne tik nepadeda, bet net ir trukdo įdarbinti žmones.

×
nuotr. 1 nuotr.
Nors daugiausia trečiųjų šalių piliečių įdarbinama tolimųjų reisų vairuotojais, šalies transporto įmonėms jų vis tiek trūksta labiausiai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 


Leiskite atsivežti!

Su „Respublikos" redakcija susisiekė savo baldų gamybos įmonę sostinėje turintis Vladimiras (tikras vardas redakcijai žinomas - aut. past.). Vyro teigimu, dabar, kai Lietuvoje apstu darbo vietų, tačiau nėra norinčių dirbti, mūsų šalies institucijos daro viską, kad norintys dirbti trečiųjų šalių piliečiai į Lietuvą negalėtų atvykti. Pasak jo, įmonė surado norintį mūsų šalyje dirbti tadžiką. Šis atvyko į Kazachstaną, kadangi būtent Almatoje veikia šiame regione dirbanti Lietuvos ambasada, ir užstrigo.

„Dokumentus iš vyro paėmė ir pasakė laukti. Jis dvi savaites jautėsi nei pakartas, nei paleistas, nes be dokumentų negalėjo ne tik atvykti į Lietuvą, bet ir sugrįžti namo, - pasakojo Vladimiras. - Mums pavyko išsiaiškinti, kad per savaitę ambasada esą aptarnauja iki 50-ties Lietuvoje norinčių įsidarbinti asmenų paraiškų. Bandėme atsekti, kada tai vyksta ir kokia tvarka tos paraiškos priimamos, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. Jeigu ambasada ir Užsienio reikalų ministerija teigia, kad užsieniečiai gali įsidarbinti Lietuvoje, tai kodėl vyksta tokie dalykai? Ir kodėl bent jau nuo mūsų yra slepiama, kiek ir kokių darbuotojų atvyksta į Lietuvą?"

Pasiteiravus, kodėl darbuotojų ieškoma užsienyje, vyras atsakė, kad Lietuvoje tiesiog nebeliko norinčiųjų dirbti legaliai.

„Nuolat dedame skelbimus, bet niekas nepaskambina. Tikėtina, nemažai žmonių dirba pagal individualias veiklas ir naudojasi proga nuslėpti mokesčius, o draudimą už juos sumoka valstybė. Yra atidirbta ir, kiek žinau, puikiai veikianti schema. Asmuo registruojasi Užimtumo tarnyboje, mokesčiai už jį sumokami, tuomet jis gali išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir ramiai sau nelegaliai dirbti. Jeigu netyčia ir įklius, visuomet galės parodyti, kad užsiima individualia veikla. O jei neįklius, galės toliau sėkmingai dirbti nemokėdamas jokių mokesčių. Beje, taip yra ne tik pramonėje, bet ir statybų sektoriuje, todėl neturėtų stebinti augantis laisvų darbo vietų skaičius", - teigė Vladimiras.

Pradėjus domėtis negalinčio įsidarbinti tadžiko istorija, „Respublikos" redakciją pasiekė informacija, kad vieną darbuotoją įmonei visgi pavyko atsivežti, tačiau užstrigo antro žmogaus įdarbinimas.

Problemų turi visi

Ne tik verslas, bet ir analitikai kalba, jog be įvežtų kvalifikuotų darbuotojų šalies ekonomika pradės stabčioti. Štai „Luminor" banko apklausa rodo, kad daugiau negu pusė Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių šiemet susidūrė su sunkumais pritraukiant naujus kvalifikuotus darbuotojus. Naujų darbuotojų pritraukimą kaip vieną esminių šių metų iššūkių tyrime nurodė 53 proc. Lietuvoje, 55 proc. Latvijoje ir net 60 proc. Estijoje apklaustų bendrovių. Specialistų, turinčių tinkamą patirtį ir įgūdžius, trūkumą jaučia apie 35 proc. Lietuvos, 42 proc. Latvijos ir 45 proc. Estijos bendrovių.

Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo atstovai taip pat pabrėžė, kad atviros darbo pozicijos dažnai išvis nesudomina reikiamo kandidatų skaičiaus. Taip teigia 18 proc. Lietuvoje, 13 proc. Latvijoje ir 15 proc. Estijoje apklaustų bendrovių.

„Darbuotojai yra kiekvienos įmonės veiklos pagrindas, tad tai, kad bendrovės jaučia talentų trūkumą rinkoje, yra didelė problema. Manau, kad tokia situacija galėjo susiformuoti dėl nuotolinio darbo. Pirma, dirbant iš namų tarsi išnyko geografinės linijos - darbuotojai suprato, kad tam, jog dirbtum kitame mieste ar net šalyje įsikūrusioje bendrovėje, nebereikia keisti gyvenamosios vietos. Antra, verslui sudėtinga nuotoliniu būdu atskleisti kitus, ne finansinius privalumus darbo įmonėje, pavyzdžiui, tokius kaip bendrovės kultūra. Kita vertus, esant ekonomikos pakilimui, yra santykinai didelė darbų pasiūla, lyginant su potencialių talentų skaičiumi, tad susidaro tam tikras vakuumas", - sakė „Luminor" verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Beveik 70 proc. Baltijos šalių bendrovių nurodė, kad jų darbuotojai šiemet dirbo bent iš dalies arba tik nuotoliniu būdu. Darbą biure organizavo apie 20 proc. Lietuvos, 25 proc. Latvijos ir Estijos bendrovių.

Ką veikia URM?

Užsienio reikalų ministerijos buvo paprašyta patikslinti, kokia yra darbo vizų išdavimo tvarka ir ar teisinga redakcijos turima informacija tiek apie per savaitę įvertinamų prašymų kiekį Lietuvos ambasadoje Kazachstane, tiek apie savaičių savaites savo eilės laukiančius potencialius darbuotojus.

Gavome abstraktų atsakymą, kad vizų išdavimą Kazachstano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečiams nagrinėja viena vizų tarnyba - Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje. Jame priimami tik iš anksto užsiregistravę užsieniečiai (tai padaryti, Vladimiro teigimu, nėra įmanoma - aut. past.), o „per dieną priimamų prašymų skaičius nustatomas atsižvelgiant į vizų tarnybos administracinius išteklius".

Tik antrą kartą perklausus URM sugebėjo nurodyti, kad „spalio 4-15 d. Lietuvos vizų tarnyboje Kazachstane priimta apie 580 prašymų dėl Šengeno vizų išdavimo". Dėl nacionalinių vizų per tą patį laiką kreipėsi apie 300 užsienio šalių piliečių. Dėl konkretesnės tvarkos išduodant darbo vizas buvo pasiūlyta kreiptis į Migracijos departamentą.

Daugiausia priima vairuotojų

Migracijos departamento Imigracijos skyriaus patarėja Vilma Vaitkevičiūtė nurodė, kad, derinant darbo jėgos atitikimą pasiūlai, kiekvienais metais Lietuvoje rengiamas trūkstamų profesijų sąrašas.

„Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, nuo 2021 m. trūkstamų profesijų sąrašas tvirtinamas vieneriems kalendoriniams metams. Sąrašas gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Jis sudaromas remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze", - sakė ji.

Komentuodama konkrečias sritis, institucijos atstovė patikslino, kad daugiausiai nacionalinių vizų ir laikinų leidimų gyventi (LLG) darbo pagrindu išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.

„Jie sudaro apie 80 proc. visų išduotų LLG ir nacionalinių vizų darbo pagrindu. Pramonės sektoriuje daugiausiai pagal sąrašą įdarbinti šių profesijų darbuotojai: suvirintojai, suvirintojai elektra, suvirintojai dujomis, suvirintojai dujomis ir elektra, metalinių konstrukcijų montuotojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, laivo metalinių konstrukcijų montuotojai, skerdikai, mėsininkai, siuvėjai. Statybos sektoriuje daugiausiai pagal sąrašą įdarbinti betonuotojai, tinkuotojai, tinkuotojai apdailininkai, suvirintojai, suvirintojai elektra, suvirintojai dujomis, suvirintojai dujomis ir elektra, elektrikai, izoliuotojai, vamzdynininkai. Kitose sferose darbuotojų taip pat trūksta, tačiau jie įdarbinami gavus Užimtumo tarnybos leidimą dirbti ar sprendimą dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams", - dėstė
V.Vaitkevičiūtė.

Užsieniečiais turi pasirūpinti darbdaviai

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė paaiškino, kad tam, jog profesija patektų į nurodytą trūkstamų profesijų sąrašą, pagal nustatytą tvarką ji turi atitikti kelis kriterijus.

Pirmas kriterijus - registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus turi viršyti darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje - ne mažiau kaip 5 kartus; antras - profesija įsidarbinimo galimybių barometre turi būti priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei; trečias - registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus. Šis sąrašas rengiamas bendradarbiaujant su Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Darbdaviai, kurie mūsų šalyje neranda reikalingo darbuotojo, turi teisę pateikti prašymą Užimtumo tarnybai dėl leidimo dirbti Lietuvoje konkrečiam trečiosios šalies užsieniečiui išdavimo.

„Darbdavys ketinamus įdarbinti užsieniečius turi susirasti pats. Tarnyba tarpininkauja tik dėl mūsų šalies gyventojų įdarbinimo į darbdavių užregistruotas laisvas darbo vietas. Darbdaviai, norintys įdarbinti sąraše nurodytą profesiją turintį užsienietį, neturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti nurodytam užsieniečiui išdavimo, t.y. jie gali įdarbinti užsienietį supaprastinta tvarka", - patikslino M.Jankauskienė.

Ji priminė, kad net ir išnaudojus sąraše nurodytas darbuotojų kvotas darbdaviai užsieniečius vis tiek gali įdarbinti, tačiau tam privalo Užimtumo tarnybai pateikti atitinkamus dokumentus. Bei pabrėžė, kad dėl leidimų dirbti išdavimo į tarnybą turi teisę kreiptis darbdaviai, o ne patys užsieniečiai.

Taigi, nors darbo vietų Lietuvoje apstu ir užsieniečių įdarbinimo tvarka yra aiškiai reglamentuota, realizuoti ją praktiškai, remiantis verslininkų žodžiais, yra labai sudėtinga. Ir niekas nesugeba jiems suprantamai paaiškinti, kodėl taip yra.

Statistika (Migracijos departamento informacija)

Leidimų laikinai gyventi (LLG) darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams išduota:

2020 m. - 32 562 (iš jų: LLG išduota 26 316, pakeista LLG 6253);

2021 m. iki spalio 22 d. - 29 810 (iš jų: LLG išduota 20 673,
pakeista LLG 9137).

Nacionalinių vizų darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams išduota:

2020 m. - 28 660;

2021 m. iki spalio 22 d. - 26 608.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (120)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJIMAS: Išmaniųjų telefonų pardavimų pasaulyje augimas 2021-ųjų paskutinį ketvirtį per metus sumažėjo iki 1%, rodo rinkos tyrimų kompanijos „Canalys“ duomenys.
  • SKIRTUMAS: 2021-aisiais šalies verslui suteikta 82% daugiau paskolų nei 2020 m. ir 30% daugiau nei 2019 m.
  • PIKETAS: Koncerno „Achemos grupė“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) profesinė sąjunga planuoja surengti valandos trukmės piketą dėl mažiau nei tikėtasi padidintų darbuotojų atlyginimų.
  • REKORDAI: Sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau gerina visų laikų rekordus – vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams mūsų šalyje praėjusį gruodį gerokai viršijo Bendrijos vidurkį ir pasiekė 466,62 eurus už toną.
  • TRŪKUMAS: Keliems valdančiosios koalicijos atstovams nebalsavus „už“, Seime pristigo balsų priimti Vyriausybės siūlytą įstatymą dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo, kuris turėjo įsigalioti nuo vasario vidurio.
  • ATNAUJINIMAS: Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus atliekamas penktadienio, sausio 21-osios, vakare, praneša Registrų centras ir ragina gyventojus bei sveikatos priežiūros specialistus iš anksto susiplanuoti darbus.
  • REITINGAI: Naujausios tyrimų bendrovės „Gallup“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad pritarimo J. Bideno darbui reitingas šiuo metu siekia tik 40 proc., palyginti su 57 proc. jo kadencijos pradžioje.
  • TAUPYMAS: Lietuvos vartotojų optimizmas mažėja: tarptautinės bendrovės „NielsenIQ“ tyrimo duomenimis, daugėja žmonių, ieškančių būdų taupyti kasdienėms reikmėms.
  • SVARSTYMAS: Seimas ketvirtadienį skubos tvarka ketina apsispręsti dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.
  • SPRENDIMAS: Šveicarija trečiadienį nusprendė atsisakyti atvykstančių į šalį paskiepytų ar pasveikusių žmonių testavimo dėl COVID-19 ir šį sprendimą palankiai vertina šalies turizmo pramonė.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar džiaugiatės, jog Seime nepriimtas privalomas skiepijimas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate Sausio 13-osios minėjimą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +3 C

-2 +2 C

 

-5 0 C

-2 0 C

-2 +1 C

 

-4 -2 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s