BARBARAI: kieno galvos turi „kristi“ už tai, kad krito kultūros paveldui priskirtos liepos?

Stoties pastatas, teritorija prie jo bei čia augantys medžiai yra Kultūros paveldo registro įskaitoje ir be leidimo bendrovė šeimininkauti teisės neturi. Nurėžti medžius nebūtų pakakę vien paveldosaugininkų leidimo. Įstaiga privalėjo gauti aplinkosaugininkų vertinimą.

Krito paveldas

Aistros dėl senųjų medžių alėjos išdarkymo Jūrėje nerimsta. Bendruomenės atstovai trauko pečiais, išgirdę apie kažkokį prie stoties numatytą vykdyti projektą. Apie projektą ir galimas grėsmes paveldui nebuvo tartasi ir su bendruomenės valdyba.

„Bent aš apie tai nebuvau informuotas, nors ir priklausau valdybai", - patvirtino iš Jūrės kilęs ir čia nenuolatos gyvenantis istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Banionis. Už nuopelnus savo kraštui J.Banioniui Kazlų Rūdos savivaldybė praėjusiais metais suteikė garbės piliečio vardą. Savo gimtajam miesteliui mokslininkas niekada nebuvo abejingas. Ne be jo rūpesčio tarpukariu pastatyta stotis vis dar keleiviams atidaryta, šildoma, nors kasos jau ir nebėra. Bet kad užklius medžiai, nebuvę nė minties.

Pasak profesoriaus, AB „Lietuvos geležinkeliai" į paveldą Jūrėje pasikėsina ne pirmą kartą. 2012 m. kitoje bėgių pusėje augančias liepas geležinkelininkai pakarpė. Bet šį kartą viskas nutiko staiga. Raudonais ženklais pažymėtas liepas jūriškis pastebėjo grįžęs savaitgaliui į gimtinę.

„Man kilo įtarimas, kokiu tikslu tie ženklai. Esu užaugęs miške ir žinau, kad medžių be reikalo niekas nežymi. Dėl to išvažiavęs pirmadienį į darbą sostinėje perspėjau Kultūros paveldo departamentą. Prašiau patikslinti, ar medžiai taip pat, kaip ir pastatas, nėra įtraukti į saugomų sąrašus. Pirmadienį pranešiau, o antradienį iš miestelio atskriejo skambutis - „pjauna paveldą".

Man net kirba įtarimas, ar departamentui pradėjus domėtis, geležinkelininkai nebus paspartinę savo veiksmų", - nerimavo J.Banionis. Jis tikrai nėra vienas, pasipiktinęs savivale. Niekam nekliuvusių liepų iškirtimą miestelio gyventojai vadina barbarizmu.

Grubus pažeidimas

Jūrės miestelio gyventojų žodžius patvirtino Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė, priminusi, kad Jūrės geležinkelio stoties amžininkės liepos ne tik auga Kultūros paveldu pripažinto pastato teritorijoje, jos įrašytos kaip vertingoji jos savybė. „Viskas, kas vykdoma toje teritorijoje, turi būti derinama su mumis.

„Lietuvos geležinkeliai" valdo daug paveldo objektų, galėtų ir žinoti, kad negali vienašališkai nuspręsti. Pažeidimas labai grubus. Sunaikinimas tokio pat atitikmens, kas vertingo pastato dalį nugriauti. Atsakyti turi tas, kas duoda nurodymą. Baudos nemažos. Šiuo atveju niekaip neįrodysi, kad kažkoks darbininkas susigalvojo ir nupjovė. Tai yra rimti medžiai, ne kokie krūmokšniai. Pažadas atsodinti gal ir gražiai skamba, bet liepa taip greitai neužauga", - piktinosi Kultūros paveldo departamento atstovė V.Kasperavičiūtė.

Nupjautų medžių kamienų skersmuo - 0,9-1,2 m.

Tiesiog - nurėžė

AB „Lietuvos geležinkeliai" ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis įsitikinęs, kad nesusipratimą iš dalies inicijavo Jūrės miestelio bendruomenės atstovė Žaneta Štreimikytė-Mockeliūnė, prieš dvejus metus su bendrove pradėjusi susirašinėjimą dėl geležinkelio stoties sutvarkymo.

„Sausio 25 dieną pirmininkė susitiko su mūsų įmonės atstovu (pavardė redakcijai žinoma) ir pranešė, kad Jūrės bendruomenė ruošia projektą aikštelės prie Jūrės geležinkelio stoties įrengimui. Bet tik iki mūsų teritorijos. Projektas būsiąs įgyvendintas gegužę-birželį.

Mūsų jie prašė sutvarkyti Jūrės geležinkelio stoties aplinką, įrengiant trinkelių dangą, gėlių klombas, kad būtų vientisumas iki pat geležinkelio stoties, paprašė suremontuoti dar vieną aikštelę. Taip pat pirmininkė paminėjo, kad kai kuriuos prie pastato augančius medžius reikėtų išgenėti arba nupjauti.

Tokią informaciją gavau iš kolegų, o kolegomis esu linkęs pasitikėti", - „Vakaro žinioms" aiškino AB „Lietuvos geležinkeliai" atstovas T.Digaitis.

Kaip teigia T.Digaitis, kovo 26 d. Pastatų ir želdinių priežiūros skyriaus du darbuotojai (pavardės redakcijai žinomos) susitiko su bendruomenės pirmininke ir pažymėjo, kokius medžius šalins.

Gegužės pabaigoje pirmininkė telefonu vienam jų pranešusi, kad Jūrės geležinkelio stoties ir jos prieigų tvarkymui finansavimas gautas, darbus galima pradėti. Kad nebūtų sugadinta aikštelė, medžius nuspręsta šalinti dar iki jos rengimo pradžios. Užsakytas skubus medžių kirtimas.

„Galimai medžių nupjovimas mūsų klaida. Išsiaiškinsime, atsiprašysime ir pasimokysime. Galima sakyti, kad ne su kiekviena bendruomene mes palaikome tokius glaudžius santykius kaip su Jūrės miestelio.

Iš mano turimos informacijos, bendruomenės vadovė žinojo, kad medžiai bus kertami", - patikino AB „Lietuvos geležinkeliai" atstovas. Nepamiršdamas pridurti, esą specialistų pažymėta, kad liepos pažeistos puvinio ir kelia grėsmę geležinkelių eismo saugumui bei teritorijoje besilankantiems žmonėms.

Bendruomenės atstovė ginasi

„Koks mano vaidmuo stoties liepų iškirtimo istorijoje? Joks. Niekas to nederina su bendruomene. Tai ne bendrovės teritorija ir mums tie medžiai visiškai netrukdė.

Ar yra koks nors rašytinis mano pritarimas, aktas, kad aš dalyvavau? Jiems nereikia jokio mano pritarimo, jie vadovaujasi savo įstatymais.

Jeigu jie, šitokia įmonė, neišsiėmė leidimų, nesusiderino su savivaldybe, seniūnija, kuo čia dėta aš? Jie daro, ką nori, ir paskui bando kaltę suversti bendruomenės pirmininkei. Šitaip teisindamiesi, galbūt jie bando išnešti sveiką kailį.

Mūsų projektui nė vienas medis netrukdė. Aš tokių dalykų nedariau, o jeigu kas bandys mane kaltinti, tada žiūrėsime. Mano balsas ten visiškai nieko nereiškia. Tegul jie parodo man raštus, kur aš esu pasirašiusi. O štai prašymai sutvarkyti stotį „Lietuvos geležinkeliams" ne kartą buvo siųsti", - aiškina Jūrės miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Štreimikytė-Mockeliūnė.

Pasak bendruomenės atstovės, po vieno tokio paragavimo prieš dvejus metus buvo atvažiavęs įmonės atstovas. Apžiūrėjo ir dingo. Šiemet vėl buvo kreiptasi. Pasak jos, bendruomenė savo lėšomis ir rankomis sutvarkė šalia stoties esantį parką, įrengė aikštelę. Apleista stotis nesiderino prie sutvarkytos aplinkos, todėl geležinkeliečiai ir buvo paraginti tvarkytis.

Leidimų reikėjo net dviejų

Jūrės miestelio seniūnaitė Gintarė Narkevičiūtė patvirtino, kad apie planus ką nors daryti su liepomis, bendruomenė nebuvo informuota. O jei kas nors iš jos atstovų ir šnekėjosi dėl medžių, tam neturėjo jokios juridinės teisės.

„Nei seniūnija, nei savivaldybė neišdavė leidimų kirsti liepas. Mes net neturime teisės, ką nors leisti, medžiai auga ne mūsų teritorijoje, jie yra geležinkeliams priklausančioje valdoje. Prieš ką nors darydami, jie turėjo gauti du leidimus - Kultūros paveldo ir Aplinkosauginės tarnybos. Dėl to, kad šis metas yra paukščių perėjimo metas.

Net jei, kaip teigia bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" atstovai, medžiai buvo pažeisti puvinio, paukščiai to juk nežino, jie vis tiek peri", - stebėjosi teisinimaisi Jūrės miestelio seniūnaitė.