(1)Seimo „Krizės komisija“ vakar pateikė daugiau tyrimo išvadų. Komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas posėdžio metu teigė, kad komerciniai bankai ne tik „lupikavo iš žmonių“, bet ir sukėlė Vyriausybės skolinimosi kaštus ekonominiu sunkmečiu. Ir dabar jau jis sako, kad bankai ne galimai, bet tikrai manipuliavo VILIBOR. Seimo narys išreiškė nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku.
7 nuotr.
Posėdžio pradžioje S.Jakeliūnas komisijos narius supažindino su savo vizito Švedijoje, kur lankėsi praėjusią savaitę ir kur susitiko su šios šalies centrinio banko bei Finansų inspekcijos vadovais, rezultatais. Pasak politiko, švedai nė neneigė, kad jų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje.
„Su Švedijos centrinio banko vadovu susitikęs pasakiau, kad brangiai skolinomės, tai atsakymas buvo labai įdomus - gerai, kad nėjote į Tarptautinį valiutos fondą. Kai pradėjome kalbėti apie krizę, kaip čia vyko, tai sakė - Švedijai turbūt būtų blogiau, jei nebūtų atitraukinėjami pinigai iš Baltijos šalių. Jei Švedijoje būtų didelė ekonominė problema, tai, sako, mums ne taip dar būtų buvę“, - kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jis pacitavo ir skandalingą Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.
„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui, didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi dukteriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami dukteriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą. Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - skaitė S.Jakeliūnas.
Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.
„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami, dabar jau teigiu, VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - akcentavo S.Jakeliūnas.
Pasak jo, mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje.
„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai iš obligacijų užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, - teigė S.Jakeliūnas.
„Krizės komisijos“ išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.
Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis, valstybei ir jos piliečiams galėjo padaryti didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų) žalą.
