3 nuotr.Apie tai, kad bankai Lietuvoje yra tapę atskira valstybe ir vadovaujasi tik jiems vieniems suprantama tvarka, „Vakaro žinios" jau yra rašiusios. Nepaisant į viešumą vienas po kito kylančių skandalų dėl sąskaitų blokavimo ar pinigų įšaldymo, situacija šioje sferoje negerėja. Jurbarko verslininko Gintariaus Stoškaus nuomone, taip yra todėl, kad bankams talkina juos kontroliuoti turinčios institucijos - Lietuvos bankas (LB) ir Mokėjimų taryba.
Būtinos reformos
Savo pastebėjimus G.Stoškus pagrindė asmenine patirtimi. „Monetos yra oficiali atsiskaitymo priemonė. Kadangi dirbu mažmeninėje prekyboje, klientai dažnai jomis atsiskaito. Susikaupus didesniam kiekiui, nusprendžiau monetas nunešti į „Swedbank" banką. Deja, pastarasis atsisakė jas iš manęs priimti, motyvuodamas tuo, kad vienas asmuo per kartą gali priduoti tik 50 monetų. Anksčiau tiesa priimdavo, bet imdavo už tai 4 proc. mokestį - iš mano priduodamų 100 eurų, 4 bankas pasiimdavo sau. Dabar ir to nebeliko", - apie naujus iššūkius pasakojo verslininkas.
Dėl situacijos išaiškinimo jis kreipėsi į LB ir Mokėjimų tarybą, bet pagalbos sulaukta nebuvo.
„LB nurodė, kad sprendžia tik fizinių asmenų ir bankų ginčus, o vėliau nurodė, kad yra kažkoks Europos reglamentas, vadovaujantis kuriuo vieno mokėjimo metu iš vieno asmens galima atsisakyti priimti daugiau negu 50 monetų. Esą ir aš taip galiu elgtis, tačiau aš, skirtingai nuo banko, gerbiu savo klientus, todėl mokėjimus priimu jiems patogia forma.
Mokėjimų taryba, kurią sudaro finansinių paslaugų teikėjų atstovai, visiškai nepaisantys smulkiojo ir vidutinio verslo interesų, išvis nieko aiškaus nepasakė. Nors to, įvertinus kam jie atstovauja, ir buvo galima tikėtis", - teigė G.Stoškus.
Dar viena svarbi problema, kurios, pasak jo, stengiasi „nepastebėti" kontroliuojančios institucijos, yra bankomatai.
„LB duomenimis, 82 proc. šalies gyventojų iki bankomatų yra mažiau negu 10 km. Tai reiškia, kad 18 proc. mokesčių mokėtojų, norėdami išsigryninti savo sąžiningai uždirbtus pinigus, privalo važiuoti daugiau negu 10 km. O išsigryninti tenka, nes valdžia, esą kovodama su šešėliu, nusprendė, kad visi atlyginimai ir pensijos turi būti pervedami į korteles. Bet pastarosios kartais stringa arba bankomatai jas „suvalgo", todėl žmonės stengiasi turėti grynųjų.
Deja, maždaug penktadaliui šalies gyventojų iki jų tenka tolokai važiuoti ir niekas neskaičiuoja kiek kainuoja degalai, tam sugaištama laiko ir kiek dėvisi transporto priemonės. Apie tuos, kuriems tenka vykti viešuoju transportu, žinant, kaip mažinami maršrutai, net kalbėti sunku. Taip vyksta, nes kontroliuojančios institucijos dirba ne žmonės, o bankams ir, mano nuomone, daro taip, kaip patogiau jiems", - teigė jurbarkietis.
G.Stoškaus nuomone, situacija pradėtų keistis, jeigu dabartinės sudėties Mokėjimų taryba būtų paleista arba bent jau reformuota. Tikslinga būtų pakeisti ir įstatyminę bazę numatant, kad LB privalo nagrinėti ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų ginčus bei įpareigoti finansines paslaugas teikiančias įmones teikti jas pilna apimtimi ir visuose šalies regionuose. Kol to nebus padaryta, bankai toliau galės tyčiotis iš savo klientų.
Atsisakė grynųjų
„Swedbank" atstovas Gytis Vercinskas nurodė, kad Jurbarko padalinys dar prieš keletą metų atsisakė grynųjų. „Čia esantis banko padalinys nuo 2015 m. nebedirba su grynaisiais pinigais. Jame išskirtiniais atvejais gali būti atliekamos smulkios operacijos, kai sumokama už tam tikrą pažymą ar kodų generatoriaus išdavimą. Sąskaitos papildymas šiame padalinyje grynaisiais pinigais neatliekamas", - nurodė jis. Tiesa, kur reikėtų kreiptis grynųjų, ir ypač - monetų, turintiems bei juos į sąskaitą norintiems įnešti asmenims, banko atstovas nepatikslino. Nepaaiškino jis ir to, kokiu teisės aktu vadovaujantis buvo nuspręsta atsisakyti operacijų su oficialia atsiskaitymo priemone esančiais grynaisiais pinigais.
Viskas yra gerai...
Atsakymus į G.Stoškaus išsakytas pastabas pateikė ir LB.
„Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir LB įstatymo pagrindu LB suteikti įgaliojimai nagrinėti tik vartojimo, o ne visus individualaus pobūdžio ginčus. LB nagrinėja tik nesutarimus tarp finansų įstaigų ir fizinių asmenų, finansines paslaugas įsigijusių savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikių tenkinimui.
Nesutarimus tarp finansų įstaigų ir juridinių asmenų nagrinėja teismai, nebent šalys buvo susitarusios dėl specialios ginčų nagrinėjimo tvarkos, - buvo rašoma gautame atsakyme. - Vartotojų apsauga buvo ir yra viena prioritetinių ES sričių, kurioje, įgyvendinant įvairiais iniciatyvas, siekiama sustiprinti vartotojų galimybes ginti savo interesus. Būtent vartotojai, palyginti su juridiniais asmenimis, sudarydami sutartis su komercinę veiklą vykdančiais subjektais, t.y. bankais, draudimo įmonėmis ir panašiai, turi gerokai mažesnę derybinę galią, mažiau informacijos, patirties ir specialių žinių, reikalingų tinkamai įvertinti gaunamų paslaugų kokybę."
Taip pat LB patikslino, kad ribojimas atsiskaitomų monetų kiekiui prekybos ar paslaugų teikimo vietose yra nustatytas 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente ir euro įvedimo LR įstatyme:
„Reglamentas numato, kad bet kuris subjektas, išskyrus monetas išleidžiančią instituciją ir išleidžiančios valstybės nacionalinės teisės aktais specialiai paskirtus asmenis, neprivalo priimti daugiau kaip 50 monetų vieno atsiskaitymo metu.Tai reiškia, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, turi teisę, bet nėra įpareigotas priimti daugiau monetų.
Teisės aktai neįpareigoja bankų teikti tokias paslaugas. Kai kurie bankai pasirenka tik priimti indėlius ir išduoti paskolas. Taip pat bankai gali teikti ne visas, o tik jų pasirinktas mokėjimo paslaugas. Finansų rinką reguliuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų dėl teikiamų paslaugų apimties, bankų klientų aptarnavimo padalinių skaičiaus ar jų išsidėstymo.
LB skundų iš gyventojų dėl atsiskaitymo monetomis reglamentavimo ir jo praktinio taikymo nėra gavęs".
Kalbėdami apie bankomatus, LB atstovai priminė, kad institucija nėra įgaliota prižiūrėti ar teikti nurodymus finansų įstaigoms dėl jų skaičiaus ar prieinamumo. Visgi, 2021 m. LB, Lietuvos bankų asociacija ir finansų įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą. Juo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų pasiėmimo iš sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. LB teigimu, šiuo metu artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91 proc. gyventojų, iki 20 km atstumu - 99 proc., t.y. daugiau nei 10 km iki bankomato turi vykti vos 9 proc. gyventojų.
Atsakydamas į pastabas apie Mokėjimų tarybą, LB nurodė, kad ją sudaro mokėjimo paslaugų teikėjai ir naudotojai, mokėjimo politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos bei mokslo bendruomenės atstovai:
„Mokėjimų taryboje visos atstovaujančios institucijos dalijasi 10 balsų. Tris balsus turi valstybės institucijos, tris - mokėjimo paslaugų teikėjai, tris - jų naudotojai ir vieną - mokslo institucijų atstovai. Verslą atstovaujančios institucijos - Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija - turi 2 balsus. Nors Mokėjimų taryboje numatytas balsavimas, siekiama, kad sprendimai būtų priimami bendru tarybos narių sutarimu."
