Baltijos sesės pateiks sąskaitą V.Putinui?

Priklauso kompensacija

Tačiau jei ir estai jau yra paskaičiavę žalą, mes - vis dar ne. Kaimynai sako netikintys, kad kompensacijos bus išmokėtos: esmė ne milijardinėje kompensacijoje, o tame, kad Rusija pripažintų okupacijos faktą, nes dabar tvirtina, kad Baltijos šalims atnešė tik naudą.

- Prieš penkerius metus interviu „Vakaro žinioms" sakėte, jog tikitės, kad komisija darbą baigti ir SSRS padarytą žalą apskaičiuoti turėtų iki šių metų pradžios. Kokie rezultatai? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Latvijos valstybinės komisijos, skaičiavusios SSRS okupacijos žalą, vadovės, vėliau ėjusios pirmininko pavaduotojos pareigas, Latvijos okupacijos studijų draugijos valdybos pirmininkės Rutos Pazderės (Ruta Pazdere).

- Prieš 14 metų dirbti pradėjusi komisija darbus baigė pernai ir pristatė savo ataskaitą.

SSRS padaryta žala yra maždaug 300 mlrd. rublių. Šiemet bandysime šią sumą paversti į eurus, kad žinotume, kokios kompensacijos reikalauti. Tiesa, konvertuoti bus sunku, nes ir rublio kursas per dešimtmečius labai keitėsi.

Tačiau tai - tik finansinė žala. Iš archyvuose surastų dokumentų paskaičiavome, kokios buvo pajamos, kiek pinigų siuntėme į Maskvą, kiek iš jos gavome atgal. Kitaip tariant, buvo verčiami archyviniai dokumentai nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, ir skaičiuojama, kiek okupuota šalis pervedė surinktų mokesčių bei kitų rinkliavų į Maskvą ir kiek iš jos gavo atgal.

Pagal matomą balansą mes nuo 1946 iki 1990 m. kasmet netekdavome keliolikos procentų savo biudžeto: atgaudavome mažiau nei nusiųsdavome. O ir atgaudavome pinigus tam, kad jais būtų finansuojamos įvairios represinės struktūros. Kitaip tariant, iš atgautų pinigų gyventojai ne tik kad nepajusdavo naudos, bet ir tie pinigai būdavo panaudojami prieš juos.

- Ar į tą 300 mlrd. rublių sumą patenka ir fizinių asmenų patirta žala dėl turto atėmimo, trėmimų ir panašiai?

- Ne, 300 mlrd. rublių yra tik grynai finansinis balansas. Nei trėmimai, nei žmonių žūtys neįvertinti, nes pinigais to ir neįmanoma išmatuoti.

- Ir ką dabar su tais skaičiais darysite?

- Mūsų komisija tikisi, kad Vyriausybė aukščiausiu lygiu organizuos Baltijos valstybių grupę - kad galėtume veikti kartu. Nes visos trys respublikos jau yra paskaičiavusios žalą (Estijos teisingumo ministerija 2018 m. spalio viduryje pranešė, jog specialios komisijos apskaičiuota sovietinės okupacijos žala šaliai siekia 1,2 mlrd. eurų, - aut. past.), jūs jau irgi esate paskaičiavę. Su šiais skaičiais turėtume kartu kreiptis į tarptautinį arbitražą arba Jungtines Tautas. Kompensacija visoms Baltijos valstybėms priklauso pagal tarptautinę teisę.

- Ar realu, kad Rusija, kaip SSRS teisių ir pareigų paveldėtoja, atlygins žalą?

- Aišku, nerealu, tačiau reikalauti kompensacijos būtina, kad parodytume, jog mes neatleidome už praeitį, kai Rusija teigia priešingai - esą tai ji „investavo" į Baltijos valstybes.

- Kitaip tariant, tikslas - ne gauti milijardus, bet parodyti, kad nusikaltimų nepamiršome, kad už juos neatleista?

- Taip, klausimas svarbus būtent moraline prasme. Be to, tarptautinė bendruomenė turi žinoti, kokią žalą patyrėme. Vien jau todėl, kad visi žinotų, jog ES valstybių atžvilgiu esame atsilikę ne dėl savo kaltės, o todėl, kad buvome okupuoti.

Aišku, suprantame: kol Vladimiras Putinas bus valdžioje, jokios kompensacijos nesulauksime. Nes jei visoms Baltijos valstybėms Rusija sumokėtų kelis šimtus milijardų eurų, ji pati nebegalėtų egzistuoti.

Visam pasauliui turime parodyti, kad niekas nepamiršta, kad Rusija pripažintų, jog režimas buvo nusikalstamas. Ir kad sumokėtų nors simbolinę sumą.

Darbas padarytas, bet...

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys „Vakaro žinioms" sakė, kad Lietuvos archyvuose kelerius metus plušėjo nusamdyta ekspertė Vida Komičienė, kuriai buvo pavesta pagal Latvijos taikytą metodologiją paskaičiuoti SSRS okupacijos Lietuvai padarytą žalą.

„Latviai daugiausiai šiuo klausimu padarė. Lietuvoje dar per mažai padaryta, kad galėtume kartu su kaimynais kreiptis dėl žalos atlyginimo. R.Pazderė bando mus mobilizuoti, tačiau mes nelabai turime specialistų, kurie tai galėtų rimtai patyrinėti", - teigė A.Bubnys.

Tačiau V.Komičienė su juo kategoriškai nesutinka. Ji sako 2020 m. spalio pradžioje pristačiusi visą savo darbo ataskaitą, kurią, pasak jos, buvusi LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė įvertino puikiai.

„Ji man pasakė: tu net neįsivaizduoji, kokį didžiulį darbą padarei. Aš padariau viską iki galo - ir žalą paskaičiavau, ir išvadas pateikiau", - tvirtino V.Komičienė.

Pasak jos, Lietuva į centrinį biudžetą pervedė 37,622 mlrd. rublių daugiau nei iš jo atgavo. Tačiau čia - tik grynai finansiniai srautai, skaičiuojant žalą, kaip ir Latvijoje, nebuvo įvertinti nei emociniai nuostoliai, nei gamtos išteklių (nes buvo iškirsta daugybė miško SSRS pramonei) nuostoliai ir pan.

V.Komičienė sako, kad rublius galima paversti eurais pagal to meto rublio kursą.

Trūko motyvacijos

T.B.Burauskaitė priminė, kad speciali dar 1995-aisiais sudaryta komisija, kuriai vadovavo dabartinė parlamentarė Rasa Budbergytė, buvo apskaičiavusi, jog SSRS Lietuvai padaryta žala, vertinant dabartiniais pinigais, viršijo 23 mlrd. eurų. 2000 m. Seimas net buvo priėmęs specialų įstatymą, kuriuo Vyriausybę įpareigojo derėtis su Rusija dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau, aišku, rezultatas buvo nulinis. Kam V.Komičienei reikėjo skaičiuoti žalą, jei ji jau buvo apskaičiuota?

T.B.Burauskaitės teigimu, prieš beveik 3 dešimtmečius buvo įvertinti materialiniai nuostoliai konfiskuojant gyventojų turtą, naikinant organizacijas bei grobiant jų turtą, žlugdant mokslą ir panašiai. Tačiau būtent finansiniai srautai tarp Vilniaus ir Maskvos ir nebuvo vertinti, gautas rezultatas turėtų būti pliusuojamas prie jau paskaičiuotos per 23 mlrd. eurų žalos.

„2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo sudariusi komisiją, kuriai aš vadovavau. Tačiau atrodo, kad Vyriausybė norėjo tik pliusiuką pasidėti, esą kažkas daroma, nes komisijai buvo suteikta tik maždaug pora mėnesių derybinėms nuostatoms dėl žalos, kai ji bus apskaičiuota, parengti", - „Vakaro žinioms" sakė T.B.Burauskaitė.

Pašnekovės teigimu, Lietuva kol kas dar nebaigė žalos skaičiavimų.

„V.Komičienė nėra istorikė, ji atliko tik buhalterinį skaičiavimą, nors, teisybę sakant, to iš jos ir buvo reikalaujama. Tas darbas turi turėti tęsinį, tačiau kai aš išėjau iš LGGRTC, sutartis su ja kažkodėl nebuvo pratęsta. Deja, kol kas galutinių skaičių, kokios žalos iš Rusijos turėtume reikalauti, dar neturime. Turiu pripažinti, kad ir aš neturėjau motyvacijos viską užbaigti iki galo, nes man labiau rūpėjo žmogiškieji nuostoliai - nusavinta žemė, tremtys, kalinimai ir t.t.", - dalį atsakomybės prisiėmė T.B.Burauskaitė, tačiau kartu ji pridūrė, kad dar niekas neišrado, kaip reikėtų pinigais įvertinti žmonių kančias.

Ruso komentaras

2018-aisiais, kai Latvija ir Estija iš naujo pradėjo kelti klausimą dėl kompensacijų, Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino nekorektišku elgesiu ir priminė apie tariamą SSRS indėlį į Baltijos šalių ekonomiką.

„Tai labai sena tema ir, sakykim, karštakošiai jau seniai kelia šį klausimą. Tikriausiai nieko nauja čia nėra. Pirma, mes apskritai nesutinkame su terminu „sovietų okupacija". Antra, nesutinkame, kad galima kalbėti apie kokias nors kompensacijas", - žurnalistams 2018-aisiais nurodė D.Peskovas.

Trigrašis

Apie 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinių bankų atsargų, įšaldytų G7 šalyse, ES ir Australijoje, šiuo metu yra laikomi ES. Areštuota ir daugybė Rusijos oligarchams priklausiusio turto. Todėl kalbos, kad iš Rusijos neįmanoma išsireikalauti žalos, nėra jau tokios neginčytinos - kodėl negalėtų Baltijos šalys išsireikalauti žalos iš šių turtų?