Politikų vis kurstomos aistros ir atvirai išsakomas nepasitenkinimas Astrave iškilusia Baltarusijos atomine elektrine gali pabloginti šalių tarpusavio santykius ir turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Visgi, nepaisant piketų, elektrinės dėl to niekas neuždarinės, o Lietuvą joje pagaminta elektra, jei ne tiesiogiai, tai per tarpininkus, kaip, tarkim, rusiškos dujos, vis tiek pasieks.
50 proc. dujų - iš Baltarusijos
Nors Lietuvoje daug kalbama apie energetinę nepriklausomybę nuo Rytų, dalį išteklių Lietuva ir toliau gauna būtent iš ten. Pasidomėjus, iš kur į šalį tiekiamos suskystintos gamtinės dujos (SGD), Energetikos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė nurodė, kad į Lietuvą jos patenka ne tik per Klaipėdos SGD terminalą, bet ir per esamas jungtis su Latvija bei Baltarusija.
Orinta Barkauskaitė, įmonės „Klaipėdos nafta“ atstovė, patikslino, kad, įmonė, būdama SGD operatorė, terminalo naudotojams/klientams suteikia tik SGD perkrovos ar išdujinimo paslaugas.
„Naudotojai patys renkasi, iš kur įsigyti ir kaip atsigabenti SGD. Šiais dujų metais beveik 90 proc. SGD per terminalą importuota iš Norvegijos ir JAV“, - teigė pašnekovė.
Atsivertus „Amber Grid“ pateikiamą dujų srautų žemėlapį, nesunku pastebėti, kad šiuo metu per terminalą Lietuva gauna apie 40-50 proc. SGD. Likusi dalis iš Rusijos tiekiamų dujų mūsų šalį pasiekia per nedraugiška įvardinamą Baltarusiją. Įdomu, kad šio fakto nežinojo ir vienas aršiausių Baltarusijos AE kritikų - Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Problemos neįžvelgia
„Vakaro žinių“ pakalbintas seimūnas prisipažino nežinojęs, jog gamtinės dujos Lietuvą pasiekia ir per Baltarusiją. Nepaisant to, didelės problemos, kaip ir prastėjančiuose Lietuvos bei Baltarusijos santykiuose, jis neįžvelgė.
„Dujos tikrai nėra problema, nes turėdami SGD terminalą mes galime rinktis geresnius tiekėjus, nepirkti iš įmonių, kurioms taikomos sankcijos, iš nepatikimų, su Vladimiru Putinu siejamų, bendrovių ir t.t. Jei baltarusiai nutrauks dujų tiekimą, visuomet galėsime atsivežti jų iš kitur“, - buvo įsitikinęs Seimo narys.
Pasak L.Kasčiūno, Lietuvai ir Baltarusijai toliau nesutariant AE klausimu, gali pasikeisti baltarusiškų krovinių pervežimo ir tranzito kryptys, kuo jau bando pasinaudoti latviai, tačiau įtakos dujų tiekimui tai neturės.
Laikas galvoti, kuo keisime dujas
Nors taip būna ne dažnai, pastarajai politiko pozicijai pritarė ir akademikas, energetikos specialistas Jurgis Vilemas.
„Per Lietuvą dujos tranzitu tiekiamos į Kaliningradą, tad baltarusiai, net norėdami, jų tiekimo nutraukti negali. Be to, reikia įvertinti, kad pagrindinis Lietuvos dujų vartotojas - „Achema“ - dujomis gali apsirūpinti pats, o SGD terminalas, esant reikalui, likusių vartotojų poreikius tikrai patenkins, - sakė specialistas. - Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos šilumos gamintojai pereina prie biokuro, kas lemia dujų vartojimo mažėjimą. Kita vertus, po keliolikos metų ES jų išvis planuoja atsisakyti, tad šiandien plėsti dujotekio tinklo nebėra prasmės.“
Būtent todėl, pasak jo, daugiau dėmesio tikslinga skirti elektros energijos tiekimo klausimams, o šioje vietoje Lietuva akivaizdžiai pralaimi.
„Susidaro įspūdis, kad visi garsiausi pastarojo laikotarpio pasisakymai prieš Baltarusijos AE yra arba šou, arba kažkokio politinio spektaklio dalis. Jau aišku, kad elektrinė veiks, tad sprendimas nepirkti baltarusiškos elektros, esą taip pamokant kaimynus, atrodo juokingai. Be to, labai tikėtina, kad paleidę pirmąjį bloką baltarusiai savo elektros neskubės eksportuoti, o ims uždarinėti šalyje veikiančias, dujomis kūrenamas elektrines. Eksportas greičiausiai prasidės tik paleidus antrąjį bloką.
Jei tuomet mes nepirksime baltarusiškos elektros, ją supirks, o vėliau mums perpardavinės kaimyninės šalys. Tai yra akivaizdu, tačiau, matyt, rinkimams pradėję ruoštis politikai to nenori „pastebėti“ ir rūpinasi ne šalies gyventojų gerove, o savireklama“, - situaciją energetikos sektoriuje apibendrino J.Vilemas.