Lietuvos politikų aktyvus kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus davė savo vaisius. Iš pradžių tik apsunkinusi darbą Lietuvos vežėjams, kaimyninė šalis jau ėmėsi Klaipėdos uosto. Didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija" antrinė įmonė BNK laikinai sustabdė naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos" terminalą.
Įvykiai buvo prognozuojami
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirba apie 58 tūkst. žmonių, o baltarusiški kroviniai sudaro maždaug trečdalį visos jūrų uosto krovinių apyvartos. 2019 m. Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. t su Baltarusija susijusių krovinių: trąšų, naftos produktų, metalo gaminių.
Spalio mėnesį kalbinti uosto atstovai neslėpė, kad Baltarusijos kroviniai jiems yra reikalingi. „Šios šalies kroviniai yra svarbūs ne tik uosto įmonėms, bet ir visiems kitiems sektoriams - papildomai iš baltarusiškų krovinių pervežimų pajamas gauna vežėjai, ekspeditoriai, laivų agentai, frachtuotojai, remontininkai, laivų atsargų tiekėjai, autotransporto sektoriaus, statybos darbų bei terminalų įrangos tiekimo įmonės", - tuomet teigė jie.
Mūsų šalies politikams toliau bandant mokyti gyventi kaimynus, spalį kalbintas politologas Vadimas Volovojus perspėjo, jog „situacija su Lietuvos vežėjais puikiai įrodo, kad Baltarusija gali ne tik kalbėti, bet ir veikti".
Krovinių nukreipimas, jo teigimu, nėra greitas procesas, tačiau jau spalio mėnesio įvykiai ir šalių tarpusavio santykiai signalizavo, kad krovinių nukreipimo galimybė tampa vis realesnė.
Gruodžio 15 d. tapo žinoma, kad baltarusiai nuo kalbų perėjo prie darbų - didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija" antrinė įmonė BNK laikinai sustabdė naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos" terminalą. Kadangi laikinumas santykiuose su kaimyninėmis šalimis neretai užsitęsia ne vienerius metus, „Vakaro žinios" pasidomėjo, kokios gali būti tokių Baltarusijos veiksmų pasekmės.
Krova vyksta, bet perspektyvos - miglotos
Pasak „Klaipėdos naftos" (KN) atstovės Orintos Barkauskaitės, baltarusių sprendimas nenukreipti krovinių per Klaipėdą taikomas naujoms jų sudaromoms prekybos sutartims.
„Naftos produktai, kurie buvo parduoti anksčiau, ir toliau bus kraunami Klaipėdoje. Tad kroviniai, nors ir mažesne apimtimi, šiuo metu siunčiami į Klaipėdą ir perkraunami KN naftos terminale tolimesniam eksportui. Artimiausiam laikotarpiui numatytų krovinių turime, - patikino O.Barkauskaitė. - Atsižvelgiant į situacijos neapibrėžtumą ir turimą informaciją, šiuo metu sudėtinga konkrečiai įvertinti galimą tokio BNK sprendimo poveikį KN veiklai. Tačiau kol KN klientas neatnaujins įprastų prekybos apimčių, kraunant naftos produktus per Klaipėdą, tikimybė, jog baltarusiški kroviniai nebus siunčiami į Lietuvą, vertinama kaip gana reali.
Šiuo metu bandome operatyviai išsiaiškinti konkretų klientui teikiamų paslaugų poreikį 2021 metams ir tinkamai pasirengti bet kokiam veiklos scenarijui."
KN Komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko teigimu, atsižvelgiant į šiemetinę situaciją Baltarusijoje įmonė jau ieško naujų verslo galimybių. Tarp tokių - naftos produktų saugojimo paslaugos, kurių paklausa šiemet reikšmingai augo dėl koronaviruso nulemtos pandeminės situacijos ir istoriškai žemų naftos perdirbimo maržų, ar išnaudojant valdomos infrastruktūros lankstumą, krovos operacijų laivas-laivas didinimas.
Problemos užklupo netikėtai...
Gabrieliaus Landsbergio, rugpjūčio pabaigoje siūliusio Sviatlanai Cichanouskajai įsteigti Vilniuje „Baltarusijos atstovybę", vadovaujama Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „kai kuriuose verslo sprendimuose Baltarusijoje politinė logika ima viršų prieš ekonominę".
„Akivaizdu, kad Lietuva siūlo geriausias krovinių tranzito iš Baltarusijos per mūsų šalį sąlygas. Deja, iš mus pasiekiančios informacijos matome, kad ekonominiai argumentai šitoje situacijoje nustumiami į antrą planą. Ministerija nuolat padeda ir toliau tęs bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu bei veikiančiomis įmonėmis, ieškant įvairių kitų krovinių tranzito alternatyvų", - rašoma URM atsakyme. Akivaizdu, kad savo kaltės ministerija ir, žinoma, naujasis ministras neįžvelgia.
Kaip toliau elgtis, nežinojo ir Aušrinės Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija: „Šiuo metu vertiname situaciją, nes tai nauja mus pasiekusi informacija. Viskas priklauso nuo to, kokie yra įmonių susitarimai, ar buvo įvykdyti visi sutartiniai įsipareigojimai."
Baltarusijos įmonė, kurią irgi buvo prašyta pakomentuoti susidariusią padėtį, užklausą ignoravo.