10 nuotr.Nors valdžios atstovai pareiškė, kad esą epidemiologinė situacija vėl blogėja ir tuojau vėl teks visus uždaryti, pasirodo, be politikų yra dar viena kategorija asmenų, kurių virusas nepuola. Tai - Lietuvoje gyvenantys baltarusiai. Tiesa, tik tie kurie priklauso Sviatlanos Cichanouskajos gerbėjų ratui. Būtent jie ketvirtadienį su dainomis ir šokiais sostinėje pažymėjo „Laisvės dieną".
Kas tie „mes"?
Pačios S.Cichanouskajos, šventės proga paraginusios tautiečius Baltarusijoje dar šią savaitę atnaujinti masinius protestus, tarp šokančių ir kalbančių nebuvo. Kita vertus, ugningų kalbų renginyje užteko ir be jos. Akcijoje kalbėjęs Seimo narys Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad „mes baltarusiams įvesime bevizį režimą ir atidarysime Šengeną". Pasak politiko, „mes suprantame, kad Baltarusija užstrigo 90-uosiuose, tačiau savo veiksmais jau išsikovojo bilietą į Europą". Palyginęs pirmąjį žuvusįjį protestų Baltarusijoje dalyvį su Kostu Kalinausku, E.Zingeris pažadėjo, kad įveikus režimą „mes gatves pervadinsim kovotojų su režimu vardais". Tiesa, nei kas tie „mes", nei kur bus keičiami gatvių pavadinimai - Vilniuje ar Minske - politikas nepatikslino.
Kitas kalbėtojas, pristatytas kaip „paprastas liaudies atstovas Valdas", savo pasisakymą pradėjo nuo to, jog „provokatoriumi" ir „vatniku" išvadino renginį filmavusį tinklaraštininką Lauryną Ragelskį. Vėliau Valdas pasidžiaugė, jog „mes pagaliau supratome, kad baltarusiai - draugiški bei geri žmonės". O todėl gerai, kad jų Lietuvoje daugėja. Baigdamas kalbą, jis patikino, jog dauguma Lietuvos gyventojų labai nori, kad atvykėliai iš kaimyninės šalies čia ir pasiliktų.
Jie - ne toje barikadų pusėje
Vakarykštis renginys - puiki proga baltarusiams pakovoti už savo tautiečius, kurie Druskininkuose liko be darbo ir pajamų. Todėl „Vakaro žinios" paklausė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininko Aliaksandro Adamkovič, kaip draugija rengiasi padėti sanatorijos „Belorus" darbuotojams. Pasirodo, niekaip.
„Jie yra kitoje barikadų pusėje ir dirba dabartiniam prezidentui. Tai kokia čia gali būti pagalba, kai ES nusprendė taikyti jam sankcijas?" - klausimu atsakė A.Adamkovič. Priminus, jog analogiška sanatorija Latvijoje sėkmingai veikia, draugijos pirmininkas nurodė, jog latviai kiek atsilieka nuo gerokai operatyviau veikiančios Lietuvos. Kaip Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos vairuotojas ar virėja tarnauja Lukašenkos režimui - „Vakaro žinioms" liko neaišku. Bet gal Gudų kultūros draugijos pirmininkas jau žino, kas geriau už Batką šalį valdytų?
„Tiktų bet kas, kad tik ne jis, nes žmonės nori permainų. Tai turėtų būti nacionalistas, patriotas, tautos lyderis, tačiau šiandien tokio žmogaus negaliu įvardinti", - prisipažino A.Adamkovič. S.Cichanouskajos kažkodėl nepaminėjo.
Kitaminčiai - nepageidaujami
Buvo renginyje ir kitokią nuomonę, negu susirinkusi dauguma, turėjusių žmonių. Deja, jiems ne tik nebuvo leista pasisakyti, bet ir jaunieji taikios akcijos dalyviai kitaminčius iškoneveikė. Ir tai, pasak Galinos Šimanovič, Naujosios Vilnios baltarusių bendrijos „Žyvica" steigėjos, jau tampa įprasta praktika.
„Čia suvežtas jaunimas turbūt nesimokė istorijos, nes nesupranta, kad jų pačių rankomis dabar vykdomas Baltarusijos genocidas, - baisėjosi G.Šimanovič. - Jie nieko nepadarė, nieko nesukūrė, tačiau džiaugiasi, kad Baltarusijai, kurią statė jų tėvai ir seneliai, įvedamos sankcijos".
Visą gyvenimą Lietuvoje gyvenanti, bet save baltaruse laikanti moteris pastebėjo ir nuo praėjusių metų išryškėjusį skirstymą į „gerus" ir „blogus."
„Kai buvo prabilta apie pagalbą baltarusiams, aš irgi kreipiausi. Kažkam paramos reikėjo, kažkam teisinės pagalbos. Deja, tuomet sužinojau, kad pagalba bus teikiama tik „tikriems baltarusiams". O mes, gyvenantys čia, staiga tapome „antrarūšiai rusakalbiai" ir „rusiškos kiaulės", nes mes „ne taip" žiūrime ir vertiname dabartinius įvykius. Mes situaciją vertiname remdamiesi patirtimi, kurios šis „žalias" ir tik save girdintis jaunimėlis, neturi. Nes mes matėme, kaip buvo išdraskytos mūsų rankomis statytos gamyklos, matėme, kas nutiko ten dirbusiems žmonėms, ir puikiai suprantame, kuo gali baigtis dabartiniai „žaidimai", - apibendrino G.Šimanovič.
P.S. Renginį stebėjo ypač gausios policijos pajėgos, tačiau pastabų niekam dėl nedėvimų kaukių ar nesilaikomo atstumo išsakyta nebuvo. Taip pat nebuvo fiksuojami susirinkusieji, nors neseniai policijos atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad „tokia praktika per renginius yra įprasta".
Kas ta „Laisvės diena"?
Pasak opozicijos, kovo 25-ąją Baltarusijoje pažymima „Laisvės diena" - 1918 m. Nepriklausomos Baltarusijos Respublikos paskelbimo metinės. Tos valstybės herbas buvo Vytis, šalies vėliava patvirtinta balta-raudona-balta, valstybine kalba tapo baltarusių. Sovietiniais laikais ši šventė buvo švenčiama slapta. Subyrėjus Sovietų Sąjungai ji trumpam buvo tapusi valstybine, tačiau netrukus virto simboline protestų data, nes dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka pabandė ją uždrausti.
