Tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) pirmininką Valdą Sutkų, premjeras Saulius Skvernelis viešai pareiškė jau anksčiau rekomendavęs Vyriausybės nariams su šiuo asmeniu nebendrauti. Tačiau nė viena ministerijų, su kuria bendravo LVK vadovas, taip pat ir Vyriausybė taip ir nepatvirtino, kad V.Sutkus būtų jas gąsdinęs ar kaip kitaip nelegaliai daręs įtaką.
V.Sutkus buvo sulaikytas birželio 3 d. rytą. O taip kalbėjo S.Skvernelis tą pačią dieną vykusioje spaudos konferencijoje:
„Taip, buvo žinoma, kad ne vien susisiekimo ministras (Rokas Masiulis - aut. past.), bet ir kitų institucijų vadovai, Užimtumo tarnyba ir kitų ministerijų kai kurie pareigūnai, buvo bandymai jiems, nežinia kaip įvardinti, padaryti tam tikrą spaudimą. Jie į tai sureagavo. Ir ta reakcija buvo įvairi. Baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus ir dėl to su tam tikrais asmenimis daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Vyriausybei buvo aiškiai pasakyta, tai buvo ne kartą svarstoma ir Vyriausybės neformaliuose pasitarimuose, kad, na, su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti sau palankius sprendimus, jokio kontakto būti negali.“
Taip išsigando, kad iki šiol tyli?
Jei negali, tai negali. Tačiau prieš kelias dienas paprašius patikslinti, kaip ir kada tas premjero neįvardintas asmuo neleistinai darė įtaką Vyriausybei ar ministerijoms, premjero patarėjas Tomas Beržinskas atsiuntė tokį atsakymą:
„Už ministerijas atsakyti negaliu, prašyčiau į jas kreiptis tiesiogiai. Kalbant apie Vyriausybę, jos darbuotojai nėra susidūrę su galimai neteisėtais jūsų minimo asmens veiksmais. Tačiau apie galimai tokius veiksmus žinojo iš informacijos, kuri buvo skelbta viešojoje erdvėje (apie tai skelbė tuometinis ministras Rokas Masiulis).“
Gal apie neleistinus poveikius žino Susisiekimo ministerija? Nors ministrai pasikeitė, bet kiti darbuotojai juk liko? Ogi ne. Niekas apie jokias galimai neleistinas įtakas nežino. Ministro Jaroslavo Narkevičiaus patarėja Aldona Violeta Grinienė atsakė, kad tokių žinių ministerija neturi. O gal tokių žinių turi Ekonomikos ir inovacijų ministerija? Vėlgi ne! Ministerijos atstovė Rūta Serapinaitė-Audickė atrašė, kad nėra jokios informacijos, kad ministerijai būtų kaip nors neleistinai grasinta. Ministerijos atstovė patikino, kad egzistuoja aiškios procedūros, kokia tvarka teisės aktai turi būti derinami su visuomene, institucijomis, asociacijomis, konfederacijomis ir t.t. Tokie projektai teikiami derinimui ir Lietuvos verslo konfederacijai. Gali būti organizuojami formalūs tarpinstituciniai pasitarimai, siunčiami oficialūs raštai. O V.Sutkus, rašte įvardijamas kaip „jūsų nurodytas asmuo“, buvo įgaliotas atstovauti oficialiems subjektams, juridiniams asmenims - Lietuvos verslo konfederacijai.
Tai kur gi tie baisieji grasinimai, jei niekas jų neatsimena? V.Sutkų Lietuvos verslo konfederacijoje šiuo metu pavaduojantis Andrius Romanovskis feisbuko paskyroje komentuoja taip:
„Esu tikras, kad visas tas „poveikio“ skandalas, kuriame net nebuvo poveikio, nes tie, kuriuos „veikė“, net nežinojo, kad juos „veikė“, o jeigu „paveikė“, tai viskas baigsis niekuo.“
Džiūgauja tik R.Masiulis?
Atrodo, kad dėl to, jog STT ir prokuratūra domisi V.Sutkumi, kol kas džiaugiasi tik buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Savo feisbuko paskyroje birželio 4 d., tuoj po V.Sutkaus sulaikymo įkėlęs šį įrašą:
„Yla iš maišo vis tiek kažkada išlenda. Pagarba pareigūnams, atliekantiems savo darbą. Noriu padrąsinti visus, kurie susiduria su korupcija, nesąžiningumu, politine savivale - kad ir kokio lygmens spaudimą patirtume - netylėkite, net jei yra rizika nukentėti.“
Štai toks herojiškas įrašas, sukeliantis insinuacijas, tarsi asmuo, kurio pavardės R.Masiulis apdairiai nemini, jau būtų teismo pripažintas kaltu. Ir ne tik dėl korupcijos, bet ir politinės savivalės? Matyt, R.Masiulio įrašas skirtas daug platesnei nei LVK auditorijai.
Tiesa, R.Masiulis feisbuke prabilo apie anoniminį asmenį ir prieš dvejus metus. 2018 m. rugpjūčio 24 d. parašė taip:
„Turiu paviešinti vieną nemalonų incidentą, kuris parodo Lietuvos verslo konfederacijos atstovų veiklos metodus. Kaip buvau informuotas, trečiadienį pasibaigus Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiui vienas įtakingas LVK atstovas per ministro komandos narį perdavė grasinimus Susisiekimo ministerijos vindikacijos pareigūnui. Esą jei patarėjas nesiliaus daręs tą, ką daro, LVK atstovas asmeniškai „užtampys jį per spaudą“.
Nesileisiu į šias Seimo koridoriuje vykusio pokalbio detales, bet, kadangi pareigūnas yra atsakingas už visos ministerijos antikorupcinę priežiūrą, priimu šį įtakingo asmens grasinimą visai Susisiekimo ministerijos vykdomai antikorupcijos politikai. Laikau tai visiškai netoleruotina, todėl kalbu apie tai viešai. Jokie grasinimai ar „įspėjimai“ nesustabdys. (...) Jei grasinimai ir toliau tęsis, bus informuota teisėsauga.“
Minėtas Seimo Ekonomikos komiteto posėdis vyko 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuo 15 val. Posėdyje išklausytas R.Masiulio pranešimas apie situaciją Lietuvos transporto infrastruktūros sektoriuje. Matyt, pasibaigus posėdžiui, visiems išėjus į koridorių, R.Masiulio patarėjui ir buvo pagrasinta? Tik keista, jog pareigūnas, sulaukęs vadinamojo pagrasinimo, apie tai praneša savo bosui tik po kelių dienų.
Tiesa, ir pirmu, ir antru atveju R.Masiulis apdairiai V.Sutkaus neįvardija. Tyli. Nors komentatoriai reikalauja įvardinti. Tad vėl kyla klausimas. Kodėl politikai plepa, jeigu patys nėra įsitikinę, kad plepa teisingai. Nes jei tikėtų, jog plepa teisingai, juk nebijotų įvardinti asmens. Ir nesislapstytų už žodžio „galimai“.
Išklausome kitą pusę
Valdas SUTKUS:
„Negana to, kad pakenkta mano reputacijai, aš lyg tas amerikietis juodaodis negaliu dabar kvėpuoti.
Areštuotas mano nekilnojamasis turtas, automobilis, banko sąskaitos. Niekuo šiuo metu negaliu naudotis, nors turiu šeimą. Tai - psichologinis presingas. Tenka skolintis pinigų iš pažįstamų.
Kad aš kažką ministerijose gąsdinau - yra visiškas blefas. Tą dieną, kai aš neva Seimo koridoriuje grasinau Susisiekimo ministerijos pareigūnui, atsakingam už vindikaciją... tai to pareigūno Ekonomikos komiteto posėdyje visai nebuvo.
Kas yra grasinimai? Agnė Širinskienė vos ne kasdien grasina Gabrieliui Landsbergiui, šis vos ne kasdien grasina A.Širinskienei, tai gal ir dėl jų reikia kreiptis į prokuratūrą.
Kokie grasinimai? Visos asocijuotos organizacijos, įskaitant profesines sąjungas, gina ir atstovauja savo nariams.
Kaip prognozuoju tyrimo eigą? Aš galvoju, kad iki pavasario tikrai nieko nebus. Tik tada perduos bylą teismui. Pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimas užtruks 1,5 metų. Jei tyrėjai bylą pralaimės, tikrai skųsis, nes jie visada skundžia. Manau, kol byla pereis visas teismų instancijas, maždaug 3 metai iš mano gyvenimo bus išbraukti. Apie elementarias žmogaus teises aš net nekalbu. Tyrėjai patys neslepia, kad tie pareikšti įtarimai yra „ant ribos“. Galima ir į vieną pusę pasukti, galima ir į kitą. Bet kai iš tavęs atima visą turtą ir neturi iš ko gyventi, tai yra žmogaus teisių pažeidimas.“
Psichologo Gedimino NAVAIČIO komentaras:
Jei pažvelgtume į XVIII a., į feodalizmo žlugimą, tada galiojo teisinė sistema, kurioje buvo sakinys - greitas ir teisingas teismas. Tai buvo siekiamybė. Aš, kaip Lietuvos pilietis, pasitikiu, kad mūsų teismai yra teisingi, bet manau, kad jie nėra greiti. Kai teismai, kaip Eligijaus Masiulio atveju, yra lėti, susikuria situacija, kuri pradeda stipriai prieštarauti teisingumui. Būtų sunku atsakyti, kaip bendrauti su šiais teisėsaugos įtariamais žmonėmis, jei jų kaltumą gali pripažinti ar nepripažinti tik teismas, o teismai tęsiasi metų metus ir mes nežinome, kaip su tais asmenimis bendrauti. Tai didelė teisingumo problema.
Jei valstybė įvykdo prieš žmogų kokius nors veiksmus, kurie pakenkė jo reputacijai, ar, tarkime, be reikalo paėmė iš šeimos vaikus, už tai niekas žmogui neatlygins. Nei moralinės, nei materialinės kompensacijos nebus. Būkite patenkinti. Už veiksmą valstybė neatsako. Norėtųsi tikėtis, kad tie neatitikimai kada nors bus išspręsti.
Kai buvau išrinktas į 2008-2012 m. kadencijos Seimą, teikėme siūlymą dėl valstybės prokuroro paskyrimo ypatingoms rezonansinėms byloms. Toks prokuroras vienai konkrečiai bylai būtų turėjęs generalinio prokuroro teises ir būtų buvęs atskaitingas Seimui. Tada nebūtų buvę metų metais besitęsiančių rezonansinių bylų. Visuomenė greičiau gautų atsakymus.
Išskirtinėse bylose - finansinių ginčų, skyrybų - praverstų ir visuomenės atstovų dalyvavimas šalia teisėjo.
Sprendimų yra, bet jie neįgyvendinami ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl atsiranda prieštaravimai tarp teisės ir teisingumo. Be to, mes dažnai linkę kalbėti tik apie tą žmogų, kuris atsiduria tokioje situacijoje, bet tas žmogus turi šeimą, artimuosius, o mes nežinome, kaip su juo bendrauti. Ratas išsiplečia į to žmogaus bendradarbius. Ir su jais nežinome, kaip bendrauti.
Greitas ir teisingas teismas yra savaime būtinas reikalavimas. Jei žmogus nuteisiamas už nusikaltimą, kurį padarė prieš 10 metų, toks teisingumas jau kelia didelių abejonių.