„Vakaro žinios" rašė apie tai, kad lemtingas incidentas alytiškės šeimoje nutiko 2019 m. vasarą, kai puolusi į neviltį dėl savo vaiko ateities, ji ryžosi pasitraukti iš gyvenimo kartu su sūnumi. Iki tol moteris pagalbos sunkų raidos sutrikimą turinčiam vaikui ieškojo ir institucijose, ir tarp politikų. Tačiau išgirsta nebuvo. Teismui teko nuspręsti, ar tikrai mama yra žudikė, ar valstybės pagalbos nesulaukusi aplinkybių auka. Dėl to moteriai buvo pateikti kaltinimai, dėl kurių jai grėsė nuo 10 iki 20 metų laisvės atėmimo. Ankstesnė mamos advokatė Aušra Ručienė sakė, kad moteris nenusipelnė atsidurti belangėje, o didelė atsakomybė šioje istorijoje turėtų tekti valstybei, kurios pagalbos moteris ieškojo ne kartą.

Simboliška, kad teismo sprendimą mama išgirdo prieš Motinos dieną. Kaip skelbia bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, teisėjų kolegija įvertino tai, kad yra nustatytos net keturios moters atsakomybę lengvinančios aplinkybės: ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; savo noru atlygino žalą Teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; veiką padarė dėl beviltiškos padėties ir kt. Teismas konstatavo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgusi į veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusiam asmeniui liekamųjų reiškinių nenustatyta, teismas nusprendė, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir racionalumo principams, ir paskyrė moteriai 2 metų laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojo laisvės apribojimo bausmės metu pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, pateikiant skundą per Kauno apygardos teismą. Tačiau gali būti, kad jo neskųs nei viena pusė. Švelnesnės bausmės mamai prašė ir prokuroras: „Ir žmogiška prasme sudėtinga, ir faktine prasme, nes pačiai kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo sunku kalbėti, ją buvo sunku išklausti, tai tokių problemų eigoje kilo", - sakė prokuroras Tomas Stelionis. Pati mama po teismo buvo labai susijaudinusi ir sakė negalinti kalbėti.

„Vakaro žinių" kalbintas moters advokatas Mindaugas Bliuvas neslėpė, kad toks sprendimas džiugina: „Sprendimas teisine prasme mus tenkina. Mama vis tiek yra nuteista, tačiau teismas skyrė proporcingą bausmę, kokios mes ir prašėme. Tuometinė moters situacija dėl atitinkamų institucijų požiūrio ir reakcijų į jos problemas, mano nuomone, sudarė tokias sąlygas, kad mama pasijuto beviltiškai." Tačiau valstybinėms institucijoms atsakomybės prisiimti nereikės. „Teismas įvertino valstybės požiūrį kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jeigu kažkas norėtų paduoti valstybę į teismą dėl atsakomybės, tai jau turėtų būti atskiras teisminis procesas. Teisiškai tiesiog neįmanoma, kad viename procese būtų kaltinama mama, bet teismas nuspręstų, kad kalta valstybė", - sako advokatas M.Bliuvas.

Visą šį laiką kaltinamoji gyveno atskirai nuo šeimos ir nematė savo mažamečio sūnaus. Advokatas M.Bliuvas prasitarė, kad, pasibaigus vienam teismui, mama bylinėsis toliau ir kovos dėl teisės matytis su sūnumi. „Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl laikino vaiko atskyrimo nuo mamos. Toks sprendimas yra priimtas. Šiuo metu planuojami teisiniai žingsniai, kad būtų pakeistas sprendimas ir institucijų požiūris, o mama galėtų grįžti į normalų gyvenimą ir bendrauti su savo mažamečiu vaiku", - sakė advokatas.

Skaudi mamos istorija palietė didelę visuomenės dalį. Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į prezidentą, o negalią turinčius vaikus auginančios mamos viena po kitos dalijasi savo istorijomis, norėdamos parodyti, kad tokios šeimos valstybėje lieka vienos. Tiek teismui skelbiant nuosprendį, tiek vykstant ankstesniems teismo posėdžiams, prie teismo rūmų rinkosi autistiškus vaikus auginančios mamos, norinčios priminti, kad tokių istorijų Lietuvoje daugybė, o pagalbos autistiškus vaikus auginančios šeimos beveik nesulaukia.