1 nuotr.Šiais metais baigiasi daugelio Lietuvos vandens telkinių nuomos laikotarpis. Aplinkos ministerija primena, kad kol šių vandens telkinių nuoma nėra atnaujinta, juose leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą.
Nuo 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymui, pradėti išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Supaprastintai tai vadinama vandens telkinių nuoma. Šie leidimai suteikia teisę privatiems asmenims organizuoti valstybiniuose vandens telkiniuose mėgėjų žvejybą, tačiau taip pat įpareigoja rūpintis vandens telkiniais, organizuoti žuvų išteklių mokslinius tyrimus, įžuvinti, mokėti nuomos mokestį.
Kadangi vandens telkiniai nuomojami 10 metų, šiemet šis terminas baigiasi. Per tą laiką iš viso buvo išnuomota virš 800 vandens telkinių, daugelio jų nuoma jau baigėsi, o likusių 149 baigsis iki šių metų pabaigos.
Aplinkos ministerija sulaukia nemažai žvejų mėgėjų klausimų, kodėl norimo vandens telkinio nebegalima pasirinkti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje ALIS įsigyjant žvejybos leidimus ir ką tokiu atveju daryti.
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad tai nėra ALIS klaida. Jei vandens telkinio nebesimato prie išnuomotų vandens telkinių, tai reiškia, kad jis šiuo metu neišnuomotas ir jame leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, kuris galioja visuose neišnuomotuose vandens telkiniuose.
Svarbu nepamiršti, kad daugelyje vandens telkinių nuoma vėl gali būti atnaujinta ir tokie vandens telkiniai vėl atsiras ALIS. Todėl šiuo pereinamuoju laikotarpiu reikėtų prieš žvejybą patikrinti ALIS informaciją ir įsitikinti, koks vandens telkinio statusas.
Pasirinkus norimą savivaldybę ar konkretų vandens telkinį, bus pateikta informacija, ar vandens telkinys išnuomotas, ir bus aišku, kokį žvejybos leidimą įsigyti.
Turint anksčiau įsigytą leidimą žvejybai išnuomotame vandens telkinyje, šis leidimas galios iki jame nurodyto termino pabaigos, nepaisant to, kad vandens telkinio nuoma pasibaigė.
