respublika.lt

Austėjos Landsbergienės verslą maitina valstybė ir vaikų tėvai

(384)
2022 birželio 13 12:05:00
Danas NAGELĖ

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Lietuvoje privačios ugdymo įstaigos turi teisę iš tėvų lupti milžiniškus pinigus, nors gauna ir valstybės finansavimą. Pavyzdžiui, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos sukurtame darželių tinkle „Vaikystės sodas" pagrindinis mokestis - 555 eurai per mėnesį, o jos mokyklų tinkle - dar gerokai didesnis. O, pavyzdžiui, Suomijoje privačios įstaigos iš tėvų neturi teisės imti pinigų.

×
nuotr. 2 nuotr.
Pinigų melžimo mokyklos. Arūno Bernacko koliažas

 

Pačios sprendžia, kiek imti

Privačios mokyklos, kaip ir valstybinės, iš valstybės gauna „klasės krepšelio" lėšas ugdymui finansuoti, o ūkį turi išsilaikyti pačios. Kitaip tariant, valstybė per krepšelį finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas turi padengti mokyklos savininkas. Trūkstamas lėšas ugdymui, ūkiui ir kitai ugdymo aplinkai nevalstybinės mokyklos gauna iš savo steigėjų, susirenka iš tėvų ar rėmėjų. Išimtis dėl ūkio lėšų taikoma nevalstybinėms tradicinių religinių bendruomenių mokykloms, kurių ūkiui išlaikyti valstybė skiria lėšų iš savo biudžeto.

Kiek imti iš tėvų, kiekviena privati įstaiga nusprendžia individualiai. Gaila, bet Seimo kanceliarijos tyrimų skyrius pateikia tik 2018 m. duomenis, pagal kuriuos mokestis už darželius svyravo nuo 130 iki 540 Eur/mėn., stojamasis vienkartinis mokestis - nuo 100 iki 450 Eur, mokestis už maitinimą per mėnesį - nuo 84 iki 165 Eur. Ir išskirtas didžiausias pagal pajamas
A.Landsbergienės „Vaikų sodo" darželių tinklas, kuriame 2018 m. dirbo net 276 žmonės, mokestis už ugdymą siekė 479 eurus per mėnesį, už maitinimą - 142,78 euro, stojamasis vienkartinis mokestis - 300 eurų. „Vakaro žinios" atnaujino informaciją. Dabar „Vaikystės sodas" skelbia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje imantis po 555 eurus už ugdymą, taiko 430 eurų stojamąjį mokestį. Maitinimo kainų sužinoti nepavyko.

Trigubas mokestis

Mokestis už mokslą nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose paprastai susideda iš dviejų, kai kuriose mokyklose - ir trijų: mokesčio už mokslą, vienkartinio stojamojo mokesčio bei kitų mokesčių (pavyzdžiui, ugdymo priemonių, kapitalo ar registracijos). Vėl pateikiami tik 2018 m. duomenys. Tais metais metinis mokestis už mokslą trisdešimtyje didžiausių nevalstybinių Lietuvos mokyklų svyravo nuo 60 Eur Kretingoje veikiančioje VšĮ Pranciškonų gimnazijoje iki 16 929 Eur VšĮ Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje. Pastarojoje mokykloje fiksuotas ir didžiausias vienkartinis stojamasis mokestis, kuris galėjo siekti ir 2500 Eur, o mažiausias šis mokestis buvo 10 Eur - VšĮ Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijoje. Dalis mokyklų stojamojo mokesčio išvis netaikė. Kokios kainos šiemet? Pavyzdžiui, A.Landsbergienės valdomos Karalienės Mortos mokyklos tinkle pradinė mokykla tėvams kainuoja 685 eurus per mėnesį plius 450 eurų stojimo mokestis, pagrindinėje mokykloje - atitinkamai 450 ir 510 eurų, gimnazijoje - 795 ir 510 eurų. Ir į šią kainą neįskaičiuoto maitinimo, kai kurių vadovėlių, mokyklos uniformos išlaidos ir t.t.

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, tai yra kolegijų ir universitetų, lėšas sudaro studentų mokamas mokestis už studijas, valstybės lėšos, mokyklos steigėjo lėšos ir rėmėjų parama. Valstybė šioms nevalstybinėms mokykloms taip pat skiria lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti. Nevalstybinės aukštosios mokyklos pačios sprendžia dėl studentų mokesčio už studijas dydžio. Pavyzdžiui, priėmimo 2022-2023 m. metinės studijų kainos Europos humanitariniame universitete - 2000-2200 Eur bakalauro lygmens ir 3500-3700 Eur magistro lygmens; ISM Vadybos ir ekonomikos universitete - 5280-6160 Eur bakalauro lygmens ir 5202-6936 Eur magistro lygmens.

Užtenka turėti patalpas

Kaip teigiama Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice" portale, Lietuvoje įsteigti nevalstybinę ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklą nėra sudėtinga - reikia tik turėti patalpas, kurios būtų pritaikytos konkretaus amžiaus vaikams ir kurios atitiktų nustatytas higienos normas (nuo 2011 m. ikimokyklinį, priešmokyklinį bei bendrąjį ugdymą galima vykdyti ir gyvenamosiose patalpose, nekeičiant jų paskirties).

Lyginant skirtingas nevalstybinių ugdymo įstaigų grupes, konstatuotina, kad ryškiausia yra ikimokyklinių įstaigų plėtra. Nuo 2010 m., kai tokių įstaigų buvo tik 4, kasmet jų skaičius augo dešimtimis ir 2018 m. jau siekė 138. Šiuo metu tokių įstaigų yra 192, kas sudaro ketvirtadalį visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tokia sparti privačių ikimokyklinių įstaigų plėtra aiškintina jų steigimo tvarkos lengvinimu, ikimokyklinio ugdymo krepšelio įvedimu.

Privatus švietimas kitose valstybėse

Estija

Privačios mokyklos steigėjas turi įgyti leidimą švietimo veiklai vykdyti. Paraiškas leidimui gauti nagrinėja Švietimo ir mokslo ministerija. Privačių mokyklų mokiniai/studentai turi teisę į valstybės ar savivaldybių valdžios skiriamas nuolaidas ir išmokas tokiu pat pagrindu, kaip ir besimokantys valstybės ar savivaldybių tokio paties tipo mokyklose.

Dėl mokesčio už mokslą dydžio sprendžia privačios mokyklos savininkas ir dydis negali būti keičiamas akademinių metų eigoje. Mokestis už mokslą gali būti padidintas tik iki 10 proc. tarp dviejų akademinių metų, nebent būtų kitaip nustatyta privačios mokyklos savininko ir mokinio/studento pasirašytoje sutartyje.

Privačioms mokykloms gali būti skiriama tikslinė parama iš valstybės/savivaldybių biudžetų tokiais pat pagrindais ir sąlygomis, kokios taikomos municipalinėms mokykloms. Parama iš valstybės biudžeto yra kasmet skiriama pagrindinių ir vidurinių mokyklų darbui reikalingų išlaidų padengimui, įskaitant mokytojų tęstinius mokymus, mokomąją literatūrą, internatinio pobūdžio vietas, maitinimą mokykloje.

Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice" duomenimis, 2019-2020 akademiniais metais iš 614 ikimokyklinio ugdymo įstaigų 58 buvo privačios, iš 516 bendrojo lavinimo mokyklų 57 - privačios, iš 37 profesinių mokyklų 4 - privačios, o iš 19 aukštojo mokslo įstaigų 5 - privačios. Pastebima, jog toks santykis pastaraisiais metais išlieka gana stabilus, išskyrus privačius universitetus, kurių skaičius nuo 2001 m. buvusių 10 sumažėjo iki šiuo metu esančio vieno.

Latvija

Privačias ugdymo įstaigas finansuoja steigėjai, o valstybė ir savivaldybės gali dalyvauti tokias įstaigas finansuojant, jei jos vykdo valstybės akredituotas ugdymo programas. Nors privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos Latvijoje iš valstybės negauna jokių subsidijų, jos turi teisę pasirašyti susitarimą su vietos valdžios institucijomis dėl lėšų skyrimo, jei įsipareigoja užtikrinti privalomąjį ikimokyklinį ugdymą 5 ir 6 metų vaikams. Kai kurios savivaldybės prisideda prie privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimo, skirdamos tam tikrą pinigų sumą kiekvienam įstaigą lankančiam atitinkamos savivaldybės vaikui, taip bent iš dalies spręsdamos vietų trūkumą valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pačios gali laisvai nustatyti mokestį už teikiamas paslaugas. Tokios įstaigos lankymo mokestis paprastai siekia apie 300-400 Eur per mėnesį, įskaitant maitinimą.

Akredituotos privačios mokyklos, teikiančios integruotą pradinį ir žemesnįjį vidurinį arba aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą, gali gauti lėšų iš valstybės, kuriomis padengiamos išlaidos mokytojų atlyginimams. Privačios bendrojo ugdymo įstaigos pačios gali laisvai nustatyti mokestį už teikiamas paslaugas. Mokymasis pirmoje klasėje privačioje mokykloje vidutiniškai kainuoja šiek tiek mažiau nei 13 tūkst. Eur per metus, o vidurinėje - 14 tūkst.-15 tūkst. Eur per metus.

Privačios profesinės ugdymo įstaigos gali pasirašyti sutartis su atsakinga ministerija dėl tam tikros profesinės srities specialistų rengimo - tokiu atveju lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto. Šios įstaigos pačios gali laisvai nustatyti mokestį už teikiamas paslaugas.

Privačios aukštojo mokslo įstaigos gali pasirašyti sutartis su Švietimo ir mokslo ministerija ar kitomis ministerijomis bei valstybės institucijomis dėl konkrečios srities specialistų rengimo ir taip gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. Jos pačios nusistato mokesčio dydį. 2021 m. duomenimis, metinė studijų kaina nevalstybiniuose universitetuose tiek bakalauro, tiek magistro lygmeniu kartais yra vienoda ir paprastai siekia 1800-3700 Eur.

2019-2020 m. m. Latvijoje veikė 128 privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir tai sudarė 21,5 proc. visų ikimokyklinių įstaigų šalyje. Tuo pačiu laikotarpiu privačių pradinių mokyklų buvo 58 (22 proc.), privačių pagrindinių ir vidurinių mokyklų buvo 64 (9,4 proc. visų šio lygmens įstaigų), privačių profesinių mokyklų buvo 8 (33 proc.), aukštųjų mokyklų buvo 21 (39,6 proc.). Iš viso šalyje šiuo metu veikia 29 universitetai ir 24 kolegijos.

Suomija

Vienas pagrindinių šalies švietimo sistemos principų yra nešališkumas ir lygybė. Vadovaujantis šiuo principu, privalomojo lygmens ugdymas, taip pat ir privačiame sektoriuje, yra teikiamas nemokamai (mokiniams nereikia mokėti mokesčių už mokslą). Kiekvieno asmens teisė į nemokamą pagrindinį ugdymą yra įtvirtinta Konstitucijoje.

Už 9 metų trukmės privalomojo pagrindinio ugdymo (vykdomo bendrojo lavinimo mokyklose) organizavimą atsakingos vietos savivaldybės gali veikti savarankiškai ar jungtinėmis pastangomis su kitomis savivaldybėmis, ar pirkti paslaugas iš kitų subjektų (registruotų asociacijų, fondų, Vyriausybės kaip ugdymo paslaugų teikėjos). Vietos savivaldybė taip pat gali pirkti priešmokyklinio ugdymo paslaugas iš šias teikiančių viešojo ar privataus sektoriaus subjektų. Perkant paslaugas, yra sudaroma atitinkama sutartis tarp savivaldybės ir paslaugos teikėjo.

Suomijoje beveik visos (97 proc.) pagrindinio ugdymo lygmens mokyklos yra valstybinės.

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (384)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUDA: Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.
  • FORUMAS: Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje aptarti geriausių priemonių stengiantis suvaldyti infliacijos problemą, paaštrėjusią dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje.
  • BILIETAI: Vilniuje svarstoma galimybė įvesti popierinius iki 10 dienų trukmės viešojo transporto bilietus turistams, taip pat brangesnį „kontrolieriaus“ bilietą, kuris būtų parduodamas kelionės metu, vietoje dabar skiriamos baudos.
  • TYRIMAS: Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.
  • TRAMVAJUS: Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda pasiūlė sostinei svarstyti tramvajaus idėją.
  • PIENAS: Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai - teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.
  • AUKSAS: Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį - 50 m plaukimo krūtine distanciją ji įveikė per 29,7 sek.
  • FIZIKA: Birželio 27-liepos 1 dienomis Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija, kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio.
  • RINKA: Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių gyventojai valdo daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, tačiau pagal būsto vertę ir nuomos kainas esame Europos vidutiniokai.
  • REIDAS: Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, birželio 24–27 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar Lietuva turės Kaliningrado tranzito ribojimo pasekmių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +27 C

+20 +28 C

 

+19 +26 C

+29 +33 C

+24 +34 C

 

+22 +28 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s